Vienos įstaigos tai vadina motyvacine priemone, kitos – būtinybe konkuruojant su privačiu sektoriumi. Tačiau kodėl vieniems sudaromos geresnės sąlygos gydytis greičiau, o kitiems lieka ilgos eilės?
Valdžios įstaigos nepasitiki privalomu sveikatos draudimu?
„Suskaičiavus, kiek visos biudžetinės įstaigos sumoka už privatų sveikatos draudimą, matyt, išeitų nemenka suma. Manau, kad tikrai ne vienas milijonas eurų.
Kasmet už tokią sumą būtų galima nupirkti trūkstamos įrangos valstybinėms gydymo įstaigoms. Ir taip sumažinti kai kurias eiles. Galų gale galima būtų padidinti atlyginimus ten dirbantiems gydytojams“, – sako su sveikatos įstaigų veikla susipažinęs specialistas, prašęs neviešinti tapatybės.
Jis stebisi, kad viena vertus Valstybinei ligonių kasai vis trūksta lėšų, kai kurios gydymo įstaigos dirba nuostolingai, tačiau tuo pačiu valdžios institucijos leidžia milžiniškas sumas privačiam sveikatos draudimui.
„Situacija tikrai absurdiška. Turime privalomą universalų sveikatos draudimą, tačiau pačios institucijos juo nepasitiki. Tai kaip pasitikėti eiliniams pacientams?“ – retoriškai klausia specialistas.
Beje, dar visai neseniai ir pati Sveikatos apsaugos ministerija savo darbuotojus draudė privačiu sveikatos draudimu. Jam 2023–2024 m. išeido 88 tūkst. eurų.
Dabar ši ministerija privataus draudimo savo darbuotojams neperka, tačiau kitose biudžetinėse įstaigose jis gana plačiai paplitęs.
Privačiam draudimui išleidžia dešimtis tūkstančių eurų
Ekonomikos ir inovacijų ministerija nurodo, kad papildomas sveikatos draudimas jos darbuotojams yra viena iš motyvacinių priemonių. Ministerijos sutartis sudaryta su bendrove „Lietuvos draudimas“, kurios maksimali vertė – 70 tūkst. eurų metams. Šiuo metu apdraustas 201 darbuotojas.
Vyriausybės kanceliarijoje papildomas sveikatos draudimas atsirado esą darbuotojų profesinės sąjungos iniciatyva – po derybų su vadovybe jis buvo įtrauktas į kolektyvinę sutartį.
Kanceliarija pabrėžia, kad šis draudimas nėra apmokamas iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo. Tačiau lėšos jam vis tiek skiriamos iš valstybės biudžeto. Šiuo metu sudarytos sutarties vertė siekia 60 tūkst. eurų, o apdrausta gali būti iki 200 darbuotojų.
Priklausomai nuo pasirinktos draudimo programos, darbuotojai gali greičiau patekti pas gydytojus, gauti reikalingus tyrimus, o dalis vaistų, maisto papildų ir medicininių priemonių jiems apmokama papildomu draudimu.
Tuo metu Valstybės kontrolė aiškina, kad papildomas sveikatos draudimas jai padeda konkuruoti su privačiomis audito įmonėmis ir pritraukti bei išlaikyti kvalifikuotus specialistus. Įstaiga pripažįsta, kad ilgą laiką mokėjo mažesnius atlyginimus nei kitos centrinės valdžios institucijos, todėl darbuotojams teko pasiūlyti bent jau panašias motyvacines priemones kaip privačiame sektoriuje.
Šiuo metu Valstybės kontrolėje papildomu sveikatos draudimu apdrausta apie 160 darbuotojų, vienam žmogui vidutiniškai tenka maždaug po 430 eurų. Šios išlaidos dengiamos iš darbo užmokesčio fondo – kaip atlyginimas natūra.
Pasak institucijos, perkamos tik bazinės draudimo paslaugos, todėl visas papildomas draudimas per metus kainavo esą mažiau nei dviejų darbuotojų vidutinis atlyginimas. Įstaiga taip pat tikina nuolat vertinanti, ar darbuotojų gaunama nauda yra didesnė nei patiriamos išlaidos.
Naudinga ir institucijai, ir darbuotojams?
Valstybės kontrolė 2026–2027 metų laikotarpiui pasirašė sutarties pakeitimą dėl darbuotojų savanoriško sveikatos draudimo beveik už 98,9 tūkst. eurų.
Ji nurodo, kad papildomas sveikatos draudimas naudingas ne tik patiems darbuotojams, bet ir pačiai institucijai – žmonės esą greičiau gauna reikalingas paslaugas, po ligos sparčiau grįžta į darbą, o kai kuriais atvejais gali pasinaudoti tokiomis paslaugomis, kurių valstybinė sveikatos sistema apskritai nesuteikia.
Valstybės kontrolė už mokesčių mokėtojų pinigus perka privatų sveikatos draudimą. Bet pripažįsta, kad būtent jiems sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo problema tampa vis opesnė.
Kaip parodė Valstybės kontrolės pernai atliktas vertinimas, nuo 2018 m. padidėjo (nuo 55 iki 73 proc.) dalis gyventojų, ilgas laukimo eiles laikančių pagrindine sveikatos sistemos problema.
Kaimo gyventojai (32 proc.) dažniau nei miesto (22 proc.) patiria sunkumų registruotis paslaugoms ir lankytis pas gydytojus arčiau namų (atitinkamai 34 ir 17 proc.).
Išankstinės pacientų registracijos duomenys (2025-05) taip pat atskleidžia teritorinius netolygumus: 13-oje savivaldybių šeimos gydytojo paslaugų ilgiau nei 7 kalendorines dienas laukė daugiau negu pusė gyventojų; gydytojų specialistų.
Pvz.: dermatovenerologo, vizito ilgiau nei 30 kalendorinių dienų laukė didžiausia Radviliškio, Jonavos, Ignalinos r., Vilniaus m. gyventojų dalis; ginekologo – daugiausiai Šiaulių r. ir Elektrėnų gyventojų.
Gydytojų specialistų konsultacijų, pas kuriuos reikia laukti 31 dieną ir ilgiau, dalis iš esmės nesikeičia: 2023 m. – 23,4 proc., 2025 m. – 24,5 proc.
2025 m. ilgiausiai laukta oftalmologo, fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojo, kardiologo, endokrinologo, dermatovenerologo, hematologo, kardiologo, ginekologo ir kt. paslaugų.
„Neužtikrinus pacientams sveikatos priežiūros paslaugų per teisės aktais nustatytą terminą, nesudaromos prielaidos sklandžiam sveikatos sistemos veikimui garantuojant reikiamų sveikatos priežiūros paslaugų suteikimą laiku“, – pastebi Valstybės kontrolė.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
