Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.
Lukas kasdien ryte išeina į darbą, todėl jo katinas namuose lieka vienas iki pat vakaro – net ir per tokius didelius karščius, kai oro temperatūra lauke muša ir 35 laipsnius šilumos.
Luko namuose ne taip karšta kaip lauke, o vandens su kaupu, todėl ir karščius jo katinėlis ištveria lengviau.
„Yra vandens yra fontanėlis, kuris automatiškai įsijungia, kai katinukas prieina. Yra ir filtras, ir vandenį kas kelias dienas keičiu, kad būtų šviežias“, – rodė vilnietis.
Lukas tokiems karščiams pasiruošė ir sako, kad katinas per dienas tikrai neperkaista.
„Aš ne katinukas, nekalbu katinų kalba, bet nemanau“, – šmaikštavo vyras.
Pasirodo, katinai gali iškęsti aukštesnes temperatūras nei šunys. Šunims stichinė kaitra yra kur kas pavojingesnis iššūkis. Veterinarijos gydytojai pastaruoju metu sulaukia vis daugiau nusilpusių, ištroškusių ar net perkaitusių augintinių.
„Yra pagausėję tokių pacientų, kurie perkaitę ar dar tik perkaistantys. Taip pat pacientai, kuriems trūksta skysčių, kurie yra dehidratavę, trūksta elektrolitų, jų balansas pakitęs“, – kalbėjo veterinarijos gydytojas Vytautas Sabūnas.
Dažniausiai nusilpę augintiniai pas veterinarus patenka dėl šeimininkų kaltės, kurie pamiršta, kad lauke išties karšta. O istorijos, kodėl taip nutinka, veterinarų teigimų – tikra klasika.
Po pasivaikščiojimų palieka automobilyje arba namuose. Paliekamas ilgiau namuose irgi gali perkaisti, bet dažniausiai gamtoje arba automobilyje“, – sakė V. Sabūnas.
Veterinarijos gydytoją stebina, kad kartais žmonės galvoja, jog per 10 minučių prikaitusiame automobilyje paliktam gyvūnui tikrai nieko nenutiks. Tačiau tos kelios minutės, pasak veterinarų, gali baigtis staigia augintinio mirtimi.
Augintinis perkaisti gali ir namuose, kuriuose per karšta, nėra vandens ar pavėsio. Karštą dieną pasivaikščiojimas lauke gyvūnui taip pat gali būti pražūtingas. Kai kurie žmonės, paklausti, ką daro, kad jų augintiniai neperkaistų, nedrįsta jų palikti net namuose:
„Aš imuosi jį į darbą. Pas mus darbe vėsiau, yra patalpos tokios rūsyje. Tai jis ten palaukia manęs.“
„Karštą dieną iš namų mes nelabai einame, po kondicionieriumi sėdim. Mašina irgi su kondicionieriumi, stengiamės neperkaisti.“
V. Sabūnas patarė, kaip atpažinti, ar augintinis neperkaito saulėje, ar nehidratuoja:
„Jeigu gyvūnas perkaista, tai jis pradeda dažniausiai tankiai kvėpuoti, lekuoti. Sutrinka įkvėpimas, gyvūnas tampa vangus, sukyla kūno temperatūra.“
Pasak gydytojo, savo augintinio kūno temperatūrą kiekvienas šeimininkas gali pamatuoti ir namuose.
„Normali šuns kūno temperatūra yra iki 39 laipsnių, karštą vasaros dieną iki 39,5. Pas gyvūnus tik dažnai būna ir tai nėra kažkoks didelis sutrikimas“, – sakė V. Sabūnas.
Į gydytojus reikėtų kreiptis, jei augintinio temperatūra pakilo virš 40 laipsnių. Tai, pasak gydytojo, gali reikšti, jog augintinis negaluoja.
Veterinarai rekomenduoja karštomis dienomis dvigubinti vandens kiekį šuns dubenėlyje. Arba dar geriau – dažnai tikrinti, ar dubenėlis vandeniui tikrai nėra tuščias. Veterinarai taip pat rekomenduoja nuolat vėsinti šuns pėdutes ir neleisti gulėti saulėje.
Visą reportažą žiūrėkite straipsnio pradžioje.
