Nacionalinės Asamblėjos lyderis J. Guaido naujienų agentūrai AFP pareiškė padarysiąs „viską, kad būtina ... kad išgelbėtų žmonių gyvybes“. Visgi jis pripažino, kad JAV intervencija yra „labai prieštaringas klausimas“.
Siekdamas nušalinti N. Maduro nuo valdžios, opozicijos lyderis praėjusį mėnesį pasiskelbė laikinuoju prezidentu. Laikinuoju šalies vadovu jį jau pripažino Jungtinės Valstijos ir dar maždaug 40 šalių, įskaitant 20 Europos Sąjungos (ES) narių.
Venesuelą valdant N. Maduro, naftos turtingos šalies ekonomika iš esmės žlugo. Šalį alina hiperinfliacija, recesija ir visuotinis būtiniausių prekių, tokių kaip maistas ir vaistas, deficitas.
„Siekiant jį [N. Maduro] priversti pasitraukti, gali prireikti pakankamai didelio spaudimo. Karinė operacija galbūt yra veiksmingiausias tokio spaudimo būdas. Tiesa, tai nėra tas būdas, kurio mes tikimės ir kuriuo kliaujamės“, – pareiškė J. Guaido interviu JAV verslo dienraščiui „The Wall Street Journal“.
„Svarbu suprasti, kad diktatorius [N. Maduro] valdžios savo noru neatsisakys“, – pridūrė jis.
J. Guaido mėgina į šalį atgabenti maisto ir vaistų iš Jungtinių Valstijų, tačiau humanitarinė pagalba yra įstrigusi Kolumbijos sandėliuose, nes Venesuelos kariai yra blokavę kelią, kuriuo turėtų važiuoti sunkvežimiai, gabenantys pagalbos siuntas.
M. Maduro penktadienį pažadėjo neįsileisti „suklastotos“ humanitarinės pagalbos iš Jungtinių Valstijų ir pareiškė, kad Venesuelos humanitarinė krizė yra „sufabrikuota Vašingtono“, siekiant pateisinti potencialią „intervenciją“ į šią Lotynų Amerikos šalį.
Tuo tarpu J. Guaido tvirtina, kad, į šalį neįvežus skubiai reikalingos humanitarinės pagalbos, gali mirti 300 tūkst. žmonių.
