Tiesa, gydytojai jūrligės liga nepripažįsta ir atsargiai vadina sveikatos sutrikimu. Bet, kaip jau minėta, niekam nuo to ne geriau.
Jūrligė, arba kinetozė (taip moksliškai vadinama ši judėjimo liga), pasireiškia kas kartą, kai žmogus juda nevienodu greičiu arba jo kūno padėtis judėjimo metu staiga pasikeičia. Dėl to sudirgsta pusiausvyros, regos bei kai kurių vidaus organų receptoriai, o sudirgę ima siųsti nepasitenkinimo signalus į požievines smegenų sritis skųsdamiesi neįprasta organizmui padėtimi ir reikalaudami kuo greičiau padaryti tam galą.
Smegenys akimirksniu reaguoja ir nusiunčia vegetatyvinei nervų sistemai griežtą įspėjimą skubiai imtis priemonių ir priversti šeimininką elgtis „padoriai“ – t.y. nesisūpuoti, nelinguoti, nesikratyti. O kad būtų įtikinamiau, prideda jūrligės simptomus.
„Prakeiktieji“ ir laimės kūdikiai
Kinetoze serga milijonai žmonių. Tokių, kurie visiškai nežinotų, kas yra jūros liga, tėra vienetai. Kitų tiesiog gerokai aukštesnis ligos slenkstis – juos supykina tik išties kosmonautiškas supimas, nuo kurio vidutinis žmogus jau guli leisgyvis ir šaukiasi greitos mirties. Kadangi tokio supimo normaliomis sąlygomis beveik neįmanoma patirti, šie žmonės naiviai mano esą visiškai atsparūs jūrligei.
Gamta taip jau sutvarkė, kad nuo jūrligės dažniau kenčia moterys nei vyrai – ypač nėštumo, menstruacijų metu. Bet apskritai kuo prastesnė žmogaus fizinė būklė, – jis serga, yra nusilpęs, pervargęs, alkanas ar persivalgęs, – tuo sunkesnius simptomus jam lemta ištverti.
Kinetozę gali išprovokuoti net menkiausia smulkmena: prastas apšvietimas transporto priemonėje, nemalonūs ar labai stiprūs kvapai. O prasidėjus priepuoliui smūgis suduodamas iš karto net trims skirtingoms organizmo sistemos.
Pirmiausia kenčia nervų sistema: žmogus tampa dirglus, apatiškas, bevalis, jo nuotaika subjursta, ima skaudėti ir svaigti galva, gausti ausyse, net pradeda virpėti rankos.
Juntami pakitimai ir širdies plote, sutrinka kraujotaka. Tuomet jūrligės auka išblykšta, ją išpila šaltas prakaitas, ima kamuoti žiovulys, šaltkrėtis, pulsas iš pradžių sulėtėja, paskui – priešingai, beprotiškai pagreitėja. Sutrinka pusiausvyra, o itin sunkių jūrligės priepuolių atveju net alpstama.
Tačiau žiauriausią išbandymą savo šeimininkui pateikia skrandis ir žarnynas. Susirgusiuosius jūros liga pykina, jie vemia, kenčia seilėtekį, pilvo skausmus, diarėją... Taigi žmonės, kurių jūrligės simptomai apsiriboja nuovargio jausmu ir pakenčiamu galvos skausmu, gali laikyti save laimės kūdikiais.
Besilaukiančioms moterims jūrligė gali būti labai pavojinga – ypač pirmaisiais nėštumo mėnesiais, kai gali net įvykti persileidimas.
Nesaugu keliauti ir širdininkams – kinetozė gali susilpninti širdies raumenį.
Užėjus jūrligės priepuoliui gerokai pablogėja diabetikų sveikatos būklė.
Nepatartina keliauti patyrus smegenų sukrėtimą.
Gera pradžia – pusė darbo
Rinkdamiesi transporto priemonę kelionei atsižvelkite į tai, kad dideliuose laivuose ir lėktuvuose supa mažiau. Bent jau šiuo atveju dydis tikrai svarbu.
Bilietus pasistenkite įsigyti tose vietose, kur vibracija ir kratymas juntami mažiausiai:
– lėktuve: centrinėje salono dalyje, tarp sparnų;
– autobuse (mikroautobuse ir kituose automobiliuose): tik priekyje ir tik išdėstytas judėjimo kryptimi;
– laive: viršutiniame ir viduriniame deniuose, kuo arčiau laivagalio;
– traukinyje: pirmuosiuose ir viduriniuose vagonuose centrinėse kupė.
Apie maistą
Jeigu jūsų laukia ilgas kelias, būtina iš anksto apgalvoti savo racioną.
Likus 1–2 savaitėms iki kelionės:
naudinga – padidinti suvartojamų skysčių kiekį iki 1,5–2 litrų per parą (jei leidžia sveikata); laikytis hipoalerginės dietos ir valgyti kuo daugiau produktų, turtingų rupių maistinių skaidulų;
žalinga – vartoti alkoholį.
Kelionės išvakarėse jokiu būdu negalima persivalgyti. Tačiau keliauti tuščiu skrandžiu taip pat neverta.
Likus 1,5–2 valandoms iki kelionės:
Reikėtų suvalgyti nedidelę porciją košės, neriebaus karšto patiekalo, bet kokių daržovių salotų, vaisių.
Naudinga – išgerti mėtų arbatos su citrina; išgerti askorbo rūgšties (pavyzdžiui, 2,5 g miltelių ištirpinti stiklinėje šilto vandens su cukrumi).
Žalinga – gerti gazuotus gėrimus; valgyti „sunkų“ maistą (jokių cepelinų!); valgyti riebius, keptus, rūkytus produktus.
Kelyje
Atsisėskite patogiai, kuo daugiau atloškite sėdynę ir atsipalaiduokite. Pasirūpinkite, kad jus nuolat pasiektų gaivaus oro srautas. Jeigu tvanku, prasisekite drabužius. Įsijunkite malonią muziką ir pasistenkite negalvoti apie savo nepakantumą kelionėms.
Jeigu kelias labai tolimas, rekomenduojama kas 5–7 minutės nuryti kelis gurkšnelius šilto gėrimo. Žolelių arbata su mėtomis ir citrina – puikiausia priemonė nuo jūrligės. O sultys ir morsai – geriausias energijos bei vitaminų šaltinis. Skysčių pusiausvyrą organizme atkurs negazuotas mineralinis vanduo.
Kaip atremti puolimą
Vos pajutę pirmuosius jūrligės požymius sučiulpkite rūgščią karamelę arba citrinos griežinėlį. Labai veiksminga priemonė yra askorbo rūgštis (dozė – 1–3 g).
Jei negaluojate itin smarkiai, padėkite po liežuviu tabletę validolio. Jis labai greitai pagerins savijautą maždaug 20–30 minučių.
Galima pauostyti ir pakramtyti imbiero. Šią priemonę jūrligei įveikti nuo žilos senovės vartoja tolimųjų plaukiojimų jūrininkai. Tiks ir imbieriniai sausainiai – ypač jei negaluoja vaikai. Tačiau vaistinėse galite įsigyti imbiero preparatų kapsulėmis ir tabletėmis.
Jeigu jūrligės simptomai neketina trauktis, bet dar labiau ryškėja, sudrėkinkite rankšluostį šaltu vandeniu ir patrinkite juo veidą, kaklą. Kelis kartus giliai įkvėpkite.
Kai kuriems žmonėms nuo jūrligės pastebimai padeda aromaterapija. Galima įkvėpti rozmarinų, mėtų, citrinų, imbierų arba ramunėlių eterinių aliejų kvapo. Kaip tą padaryti, renkasi kiekvienas: yra specialių pakabučių, skleidžiančių vieną ar kitą aromatą, tačiau eterinių aliejų galima užlašinti ir ant nosinės, ir ant automobilio sėdynių užvalkalų.
Nepakenks išbandyti ir taškinį masažą:
1. Vienos rankos nykščiu ritmiškai pamasažuokite kitos rankos delno centre esantį tašką.
2. Intensyviai patrinkite riešus.
3. Pamasažuokite taškus, esančius už ausų lezgelių.
Jei yra galimybė, prasidėjus jūrligės priepuoliui, atsigulkite ir atloškite galvą. Tačiau geriausia – vėlgi, jeigu įmanoma, – miegokite: miegant jūrligės priepuolių nebūna.
„Sunkioji artilerija“
Jeigu, nepaisant visų pastangų, jūrligė jus įveikė, kitąkart keliaujant turbūt teks apsidrausti ir vartoti medikamentus.
Tiesa, konkretaus vaisto nuo jūros ligos nėra. Paprastai vartojami keli skirtingų grupių preparatai.
Prieš gerdami tokius vaistus pirmiausia būtinai susipažinkite su vartojimo instrukcija, nes jie beveik visada turi šalutinį poveikį.
Gerti vaistus reikia likus pusvalandžiui ar valandai iki kelionės.
Vienas populiariausių preparatų yra cinarizinas (stugeronas) – jo galima duoti ir vaikams. Taip pat draminas.
Galima paieškoti ir homeopatinių preparatų. Tik, priklausomai nuo jūsų situacijos, atkreipkite dėmesį, ar vaistą galima vartoti nėščiosioms, vaikams, išgėrus jo vairuoti.
Cheminių vaistų nuo jūros ligos pranašumas tas, kad jie būna daug ilgesnio poveikio nei liaudiškos priemonės – galėsite pamiršti apie negalavimą 8, 12 ar net 24 valandas.
