Analizuojant Europos sveikatos draudimo kortelių viešojo pirkimo procedūras Valstybei kontrolei kilo įtarimų dėl galimos nusikalstamos veiklos požymių, todėl audito medžiaga perduota Generalinei prokuratūrai.
Valstybės kontrolė nustatė, kad Valstybinės ligonių kasos (VLK) nepagrįstai nutraukė supaprastinto atviro konkurso būdu vykdyto Europos sveikatos draudimo kortelių (ESDK) įsigijimo procedūras, vėliau paskelbusi pirkimus naujo pavyzdžio kortelėms įsigyti, o su laimėtoju sudariusi sutartis seno pavyzdžio kortelėms gaminti. VLK, seno pavyzdžio ESDK įsigijusi brangiau nei nepagrįstai nutraukto pirkimo metu siūlyta mažiausia kaina, galėjo padaryti 365,3 tūkst. Lt žalą fondo biudžetui.
Valstybės kontrolė teigia pareiškusi tik sąlyginę nuomonę, nes negavusi dokumentais paremtų įrodymų apie tikrąjį lėšų poreikį ir išlaidų pagrįstumą.
Valstybiniai auditoriai nustatė, kad PSDF biudžetas galimai negavo dalies pajamų iš žalų, kurias padarė asmens sveikatos priežiūros įstaigos ir vaistinės dėl nepakankamai reglamentuoto žalų dydžio apskaičiavimo ir skirtingos žalų nustatymo praktikos.
Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžetas pernai gavo 1 169 tūkst. Lt pajamų iš žalų, kurias padarė asmens sveikatos priežiūros įstaigos ir vaistinės. VLK) patvirtintose kontrolės procedūrose numatyta, kad asmens sveikatos priežiūros įstaigos turi būti tikrinamos ne rečiau kaip kartą per trejus, o vaistinės - ne rečiau kaip kas penkerius metus. Tačiau remiantis Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymu, už pažeidimus, nuo kurių padarymo dienos praėjo daugiau kaip metai, kontrolės priemonės negali būti taikomos.
Be to, pasak valstybės kontrolierės Giedrės Švedienės, nėra nustatytų bendrų principų, pagal kuriuos teritorinių ligonių kasų specialistai, atliekantys kontrolės procedūras, galėtų apskaičiuoti žalą už asmens sveikatos priežiūros įstaigų padarytus pažeidimus, todėl kiekvienu atveju žala vertinama skirtingai ir individualiai. Dėl to sunku įvertinti, ar visais atvejais žala apskaičiuojama vienodai.
Valstybės kontrolė taip pat nustatė, kad nepakanka kontrolės priemonių užtikrinti tinkamo prevencinių programų, apmokamų iš PSDF biudžeto lėšų, įgyvendinimo. Nustatyta daug atvejų, kai sveikatos priežiūros įstaigoms ligonių kasos apmokėjo paslaugas, kurių suteikimo tikrumu nebuvo galima įsitikinti vertinant medicininę dokumentaciją.
Taip pat valstybiniai auditoriai nustatė, kad didžiąją dalį PSDF biudžeto išlaidų sudaro apmokėjimai už sveikatos priežiūros paslaugas, kurių bazinė kaina nepagrįsta sąnaudomis.
VLK, centralizuotai pirkdama vaistusm, neatsižvelgė į sveikatos priežiūros įstaigų turimus vaistinių preparatų likučius ir PSDF biudžeto lėšas naudojo neįvertinusi realaus vaistų poreikio. Audito metu nustatyta, kad kai kuriose ligoninėse vaistinių preparatų likučiai viršijo metams skiriamų ir sunaudojamų vaistų kiekį.
Išanalizavusi sutarčių sudarymo su sveikatos priežiūros įstaigomis procesą Valstybės kontrolė konstatavo, kad ligonių kasos lėšas šioms įstaigoms paskirstė ir sutartines sumas numatė vadovaudamosi savo įsakymais, nors to daryti pagal įstatymus negalėjo. Sutartinėms sumoms apskaičiuoti taikyti skirtingi principai ir kriterijai, kurie sutampa tik konkrečiai teritorinei ligonių kasai priskirtoje teritorijoje veikiančioms sveikatos priežiūros įstaigoms, bet ne visoje Lietuvoje. Todėl negalėjome įvertinti, ar visoms sveikatos priežiūros įstaigoms, vykdančioms tokią pačią veiklą, finansavimas ir paslaugų kvotos buvo apskaičiuotos vienodai.
Eltos vyriausioji redaktorė Eleonora Budzinauskienė
