Viskas vyko vakare. Savaime suprantama, kad plovyklose srautas po darbų padidėja, todėl kai privažiavau siurbti automobilį, šalia manęs buvo ir kitos mašinos.
Teisybės dėlei pasakysiu, kad esu neištekėjusi, neturiu vyro, todėl visokiais automobilių reikalais rūpinuosi pati nuo plovimo iki remonto darbų.
Taigi, atvažiavau išplauti mašiną viena, siurbiu saloną, tvarkausi, išmetinėju šiukšles, o šalia, žiūriu, kita moteris taip pat valo automobilį. Kad pluša, darbuojasi.
Pažiūriu atidžiau – automobilio priekyje sėdi vyras!
Prisiekiu – jaunas, drūtas ir darbingo amžiaus! Jis sėdi, laiko rankose telefoną, kažko ten prunkščia iš juoko, o jo moteris tvarko jų automobilį.
Įsiutau iš pykčio – ne vyras, o kažkoks siaubas! Kas per vyrai šiais laikais? Kaip galima šiltai sau sėdėti, kikenti, kol tavo moteris, gal net vaikų mama, viena sau siurbia mašiną?
Na, bent padėk, pavalyk savo pusę, su šluoste apvalyk tą saloną.
Tokiais atvejais visada pagalvoju, kad gal geriau gyventi vienai ir net neturėti iliuzijų, neva šalia esantis vyras – atrama ir stiprioji lytis. Panašu, kad šiais laikais vis daugiau aplink mus moteriškų vyrų, kurie tik ir ieško, kaip patogiai pagyventi ir pasišildyti stiprios moters pašonėje.
Autorius: skaitytoja Vilma
