• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Šv. Kūčios – tai ypatinga diena Lietuvoje, kuri yra tituluojama viena svarbiausių šeimos švenčių. Šios dienos metu yra apjungiami senovės baltų žiemos saulėgrįžos papročiai kartu su krikščioniškaisiais Jėzaus gimimo ritualais. Protėviams ši diena išsiskirdavo tuo, kad būdavo atliekami įvairūs burtai ir papročiai.

Šv. Kūčios – tai ypatinga diena Lietuvoje, kuri yra tituluojama viena svarbiausių šeimos švenčių. Šios dienos metu yra apjungiami senovės baltų žiemos saulėgrįžos papročiai kartu su krikščioniškaisiais Jėzaus gimimo ritualais. Protėviams ši diena išsiskirdavo tuo, kad būdavo atliekami įvairūs burtai ir papročiai.

REKLAMA

Naujienų portalui tv3.lt apie tai, ką svarbiausia žinoti apie šv. Kūčias ir kokius burtus atlikdavo senoliai, pasakojo astrologė ir būrėja Vaiva Budraitytė.

„Kūčios Lietuvoje – tai ne tik pagoniškų tradicijų vakaras, bet ir ypatingas kosminis slenkstis, kai, kaip sakytų astrologai, dangus trumpam priartėja prie žemės. Tai metas, kai Saulė stovi pačiame tamsos dugne, o žmogaus siela ima ilgėtis šviesos, ramybės ir tikrumo.

REKLAMA
REKLAMA

Ne veltui šis vakaras apipintas tylos, susikaupimo ir vidinės švaros jausmu – senoliai intuityviai jautė, kad Kūčių naktis yra labai stipri energetiškai, tinkama maldai, apmąstymams ir likimo ženklų skaitymui“, – sakė ji.

REKLAMA

Padėdavo lėkštę ant stalo dvasioms

Anksčiau V. Budraitytė pasakojo, kad pirmiausia, dar iki sutinkant šventes, visos namų šeimininkės stengdavosi kuo labiau išblizginti namus.

V. Budraitytė sakė, kad kai kurios pradėdavo tvarkytis namus likus savaitei, kitos dviem, trečiosios netgi mėnesiui iki šv. Kūčių.

„Kadangi lauko darbai jau pasibaigę, šeimininkės eidavo aplink namus ir stengdavosi kuo gražiau susitvarkyti, išsiplauti.

REKLAMA
REKLAMA

O štai jau per šv. Kūčias papildomai valydavo namus, plaudavo grindis, švariai išsimaudydavo, gražiai apsirengdavo ir ruošdavosi iškilmingai vakarienei“, – pasakojo pašnekovė.

Ji taip pat anksčiau sakė, kad iki vakarienės dažniausiai visi patiekalai jau būdavo suruošti. Pagal tradiciją, jų turėdavo būti ne mažiau kaip 12 ant stalo. Manyta, kad kuo daugiau patiekalų padedama, tuo metai sotesni, geresni.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Taip pat dar viena tradicija – palikti lėkštutę ant stalo po vakarienės tam, kad į namus galėtų užsukti pavakarieniauti vėlės.

„Būtinai ir dabar dėkite lėkšteles ant stalo dvasioms, nes tai yra senovinė pagoniška tradicija. Vienoje Lietuvos dalyje ant stalo pavalgius dedamos švarios lėkštės, kitur stengiamasi, kad dvasios valgytų iš tų, kurios likdavo po vakarienės“, – atskleidė ji.

REKLAMA

Šv. Kūčių naktis yra stebuklinga

O štai prakalbus apie šv. Kūčių stebuklus, astrologė aiškino, kad jie vykdavo visame pasaulyje, nepaisant to, žmonės minėdavo šią šventę ar ne.

„Visas pasaulio vanduo tą naktį virsta stebuklingu, gydomuoju vandeniu, o šį vandenį lietuviai vidurnaktį semdavo ir laikydavo, nes manydavo, kad jis turi gydomųjų galių“, – priminė pašnekovė.

REKLAMA

Taip pat ji prabilo apie daugumai turbūt jau girdėtą stebuklą – gyvulių pašnekesius žmonių kalba nakties metu.

Nors daugumai smalsu pasiklausyti, ką kalba gyvūnai tarpusavy, tačiau specialiai eiti klausytis jų kalbų V. Budraitytė draudė:

„Įspėju, kad neitumėte į tvartą ir nesiklausytumėte, gyvuliai kalba ar ne, nes negalima klausytis. Aišku, jeigu jūsų gyvuliukas guli jums ant pilvo, jūs sotūs, prisivalgę, klausotės gražių melodijų, tai jeigu augintinis kažką pasako – nieko tokio.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Manoma, kad jeigu eisite klausytis specialiai ir išgirsite, ką jie kalba, tada tai nėra geras požymis. Vis tik, jeigu išgirstumėte netyčia, tarkime, eidami malkų atsinešti, tai geras požymis, jie jums pasakys kažką gero, naudingo.“

Dažniausiai naudojami burtai

Įdomu ir tai, kad kadangi ši naktis laikyta stebuklinga, jos metu žmonės užsiimdavo įvairiais burtais. Vienas iš jų – šiaudo iš po stalo traukimas.

REKLAMA

Astrologė pasakojo, kad kuo ilgesnis ir storesnis šiaudas ištraukiamas, tuo ilgesnis ir laimingesnis gyvenimas laukia. Kuo trumpesnis šiaudas – tuo trumpesnis ir sunkesnis gyvenimas.

„O kai pavalgydavo, tai burdavo merginos, nes, kaip bebūtų, visos norėdavo ištekėti.

Netekėjusios merginos eidavo į malkinę, neskaičiuodamos pasiimdavo glėbį malkų ir nešdavo prie pečiaus. Tada skaičiuodavo, ar tai porinis skaičius, ar ne. Jeigu porinis – ištekės, jeigu ne, tai ne.

REKLAMA

Žinoma, dabar su malkomis sudėtinga. Vis tik nėra problemos, nes galima paimti saują ar dvi kūčiukų ir skaičiuoti – jei kūčiukų kiekis porinis, tai ištekės, o jeigu ne, tai teks palaukti“, – alternatyva šiems laikams dalijosi pašnekovė.

Taip pat anksčiau netekėjusios lietuvės stengdavosi išeiti į lauką ir pasiklausyti, iš kurios pusės šunys loja. Manyta, kad iš ten, iš kur bus išgirstas šuns lojimas, atvažiuos piršliai.

„Merginos ir moterys dar mėgdavo nuo žvakės varvinti vašką į vandenį. Tada žiūrėdavo, kokia figūra susidarė: jei panaši į širdį – bus meilė, jei į namą – nusipirks ar įsigis namus, pinigėlius – laukia pinigai“, – sakė ji.

Sužinokite vaiko vardo reikšmę ir kilmę

Daugiau nei 4000 vardų reikšmių rasite tevu-darzelis.lt

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų