Motina ir močiutė, iš kurių namų buvo paimti mažyliai, piktinosi ir socialiniams darbuotojams teigė manančios, kad toks sprendimas buvo perteklinis.
Išvežė po konflikto
Šeima, kurioje buvo smurtaujama, gerai žinoma kelių seniūnijų socialiniams darbuotojams. Prieš tai ji gyveno Biržuose, o dabar kurį laiką – viename rajono kaime. Čia jai skirtas socialinis būstas. Daugiavaikės šeimos motina turi negalią. Jos pilnametystės sulaukusi dukra, abiejų mažamečių motina, turi protinį atsilikimą. Ši jauna moteris turi du vaikus – pusantrų metukų ir dviejų mėnesių dukras. Ji gyvena su sugyventiniu, kuris yra mažosios mergytės tėvas.
Tą vakarą, kai buvo smurtaujama, abu jaunieji sugyventiniai buvo neblaivūs. Įvyko konfliktas. Vyras trenkė sugyventinei delnu į galvą ir ją pastūmė. Incidento metu buvo išlaužtos socialinio būsto, kuriame gyvena šeima, durys.
Vėliau vyras puolė mušti sugyventinės seserį. Ji apie incidentą informavo policiją. Atvykę policijos pareigūnai smurtautojui nustatė 1,47 promilės girtumą. Šeimynos motinai irgi nustatytas girtumas – 1,3 promilės. Vaiko teisų specialistai paėmė abi mažametes mergaites. Jos apgyvendintos pas laikinuosius globėjus. Pas giminaičius buvo išvežtas ir šešiolikmetis moters, kurios namuose smurtavo žentas, sūnus.
Motyvuojama, kad sprendimas paimti vaikus priimtas atsižvelgus į bendrą šeimos situaciją. Kaimo, kur įsikūrusi ši šeima, bendruomenės pirmininkė apie ją nieko blogo negali pasakyti. „Kai atsikėlė gyventi, ramu. Jokių „zbitkų“ dar nebuvo. Ir žmonės nesiskundžia. Bet to, kad vaikai bus paimti, tikėjomės. Namuose daug vaikų, daug žentų – nesuprasi, kas ten ir kiek jų gyvena“, – sakė bendruomenės pirmininkė.
Galima ir nepataikyti
Ar iš tiesų pasiteisina naujoji vaiko teisių apsaugos centralizuota sistema? Ką apie tai mano arčiausiai žmonių dirbantys – seniūnijų atstovai?Papilio seniūnijos seniūnas Renas Čygas sakė girdėjęs, kad vaikus iš šeimų vaiko teisių gynėjai ima dažniau nei anksčiau. Seniau jie iš šeimos būdavo imami tik kritiniais atvejais. Seniūnas pasakojo, kad prieš savaitę vienoje seniūnijos šeimoje lankėsi mobili komanda iš Panevėžio. Šeimoje, kurioje auga du vaikai, motina buvo girta. Policijos pareigūnai blaivų tėvą parvežė iš vieno ūkininko, pas kurį jis dirbo. Vaikai liko namuose.
Širvėnos seniūnijos socialinė darbuotoja, dirbanti su sunkiomis šeimomis, nenorėjo, kad būtų minima jos pavardė. „Sunku pasakyti, ar nauja sistema pasiteisins. Paėmimas iš šeimos turi būti išimtinais atvejais. Į juos reikia žiūrėti labai individualizuotai“, – sakė ji. Parovėjos seniūnijos seniūnei Gailutei Tamulėnienei dar neteko pagal naują tvarką susidurti su šeimomis, iš kurių paimami vaikai. Tačiau, jos manymu, vaikams paėmimas yra dar didesnė trauma, nei gyventi su girtaujančiais tėvais.
„Nemanau, kad paėmimas iš šeimos duotų gerą efektą. Reikėtų su šeima pirmiausia dirbti. Be to, šeimai atrodo vienaip, tarnybai kitaip, galima ir nepataikyti. Aš atsargiai žiūriu į tokius dalykus. Mes galime pakenkti. Dedame visas pastangas, kad vaikai nebūtų paimami iš šeimų“, – kalbėjo Nemunėlio Radviliškio seniūnijos seniūnas Giedrius Kubilius.
Jam pritarė ir Pačeriaukštės seniūnijos socialinė darbuotoja su šeimomis Ingrida Butkevičiūtė: „Vaikų ėmimas – kraštutinė priemonė. Mes stengiamės išnaudoti visas galimas priemonės, kad vaikų nereikėtų paimti“.
Nesuprato reformos esmės
Vabalninko seniūnijos seniūnė Lilija Vaitiekūnienė sakė nesupratusi reformos, kai vieną seniūnijos darbuotoją reikėjo perkelti į Biržų socialinių paslaugų centrą. „Vis tiek kartu dirbame, ji pas mus sėdi, mūsų kompiuteriu naudojasi. O pavaldi centro direktoriui E. Šernui. Juk ir aš važinėju po šeimas, ir aš žinau situaciją“, – stebėjosi L. Vaitiekūnienė. Pašnekovė minėjo, kad anksčiau po įvykių šeimose seniūnijos darbuotojai su vaiko teisių specialistais važiuodavo pas šeimą į namus. Dabar jie turi vykti pas atvejo vadybininką į Biržus.
„Nemanau, kad pasiteisina vaiko paėmimas iš šeimos. Tai turi būti kraštutinė priemonė. Vaikui tai yra labai didelė trauma. Jį reikėtų imti nebent tokiu atveju, jei jis būtų išnaudojamas ar prieš jį smurtaujama. Pas mus, laimė, tokių šeimų nėra. Be to, jei kas ir būna, bendruomenė viską mato“, – kalbėjo Vabalninko seniūnijos seniūnė.
Tenka suktis kaip ir anksčiau
Biržų miesto seniūnijos socialinė darbuotoja Eugenija Anilionienė sakė, kad visą laiką buvo įprasta, jog vaiko teisių tarnyba bendradarbiauja su socialiniais darbuotojais. Nuo liepos 1 dienos to nebėra. „Jie daro sprendimus. Mes, socialiniai darbuotojai, jokios įtakos nebeturime nei dėl vaikų paėmimo, nei kitais klausimais. Visus klausimus sprendžia atvejo vadybininkas.
Tikėjomės, kad kompleksinė pagalba bus greita ir efektyvi. Bet jos kol kas nėra. Reikės suktis savo jėgomis kaip ir anksčiau“, – sakė E. Anilionienė. Kiek mieste buvo iš šeimų paimta vaikų, jos visos ilgą laiką buvo „ant ribos“. Pašnekovės nuomone, juos reikėjo paimti ir perduoti laikiniesiems globėjams.
Tampo ir traumuoja vaikus
Biržų rajono socialinių paslaugų centro direktorius Eividas Šernas sako, kad Lietuvoje reforma padaryta kaip Skandinavijoje, tik „pamiršo pinigų pridėti“. „Vaikus paima, tampo, jiems traumos. Vėliau kai kuriuos atiduoda. Dar klausimas, ar vaikams geriau likti įprastoje aplinkoje, ar būti išvežtiems kad ir pas tvarkingus žmones, bet į kitą aplinką.
Nežinau, ar pateisinamas toks atvejis, kai motinai buvo nulis promilių, o pas ją atėjusi draugė buvo girta. Paėmė vaiką ir išvežė pas gimines. Ar tikrai jam geriau? Vaiko teisių gynėjai paima vaikus ir numeta kitiems“, – svarstė E. Šernas.
Nauja tvarka pasiteisino
Biržų rajono policijos komisariatui laikinai vadovaujantis Veiklos skyriaus viršininkas Dainius Čepas įsitikinęs, kad naujoji sistema veikia. „Budėtojas, įvertinęs įvykio aplinkybes, informuoja budinčias vaikų teisių grupes. Mes žinome, kad jos neatsikalbinėdamos važiuoja ir padaro, ką reikia. Būna aišku, kad jos atvažiuos ir dirbs savo darbą, bendradarbiaudamos su policija“, – sakė D. Čepas.
Respublikinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos veiklą jis vertina pozityviai.
Kilo antras grėsmės lygis
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo atstovė spaudai Vaiva Arnašė informavo, kad du mažamečiai vaikai Biržų rajone iš tėvų paimti vadovaujantis Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo nuostatomis, nustačius antrą grėsmės lygįVaikus iš nesaugios aplinkos paėmė ir grėsmės lygį nustatė budintys vaiko teisių apsaugos specialistai, nes įvykis buvo naktį. Šeimoje tuo metu buvo vartojamas alkoholis, po to kilo konfliktas. Motinos sugyventinis elgėsi agresyviai, grasino imsiąsis fizinio smurto, kėlė pavojų mažamečiam vaikui. Kito vaiko tuo metu namuose nebuvo, jis buvo paliktas pas svetimus asmenis.
Vaiko tėvai ir močiutė buvo neblaivūs, todėl užtikrinti mažamečių priežiūros negalėjo. Šeimos gyvenamoji aplinka lankymosi metu neatitiko elementarių higienos normų. Vaikučiai laikinai apgyvendinti socialinių globėjų šeimoje, jiems užtikrinami saugi aplinka ir tinkama priežiūra. Vaiko teisių specialistai inicijavo mobilios komandos pagalbos šeimai teikimą, buvo kreiptasi į teismą dėl leidimo paimti vaikus.
Mobiliai komandai baigus darbą ir pateikus rekomendacijas, atvejo vadybos posėdyje bus sprendžiama dėl tolesnės vaikų priežiūros. Šiai šeimai jau taikoma atvejo vadyba, nes rugpjūčio mėnesį vaikams buvo konstatuotas pirmas grėsmės lygis, sudarytas pagalbos planas. Motinos ir močiutės šeimos seniai yra gerai žinomos socialiniams darbuotojams bei vaiko teisių apsaugos specialistams. Biržų rajone nuo liepos 1 dienos iš tėvų paimta 10 vaikų, nustačius antrą grėsmės lygį. Toks lygis nustatomas, kai kyla grėsmė vaiko saugumui, sveikatai ir gyvybei.
