Kai kurie vaikai taip ir išauga ankstyvuosius metus nė karto netrypę iš pykčio kojomis ir jų patenkintiems tėvams atrodo sunku suprasti, kaip kiti žmonės gali turėti tiek daug bėdų su savo atžalomis. Jeigu tarp tokių esate ir jūs, žinokite – kitas jūsų vaikas gali „atidirbti“ už pirmąjį ir dar, ko gero, teks atsiimti savo žodžius!
Šis, dviejų dalių straipsnių ciklas yra paremtas neseniai išleista knyga „Vaikas auga. Mėnuo po mėnesio“, kurią parašė pediatrė Su Laurent kartu su šeimos gydytoju Peter Reader. Ją išleido „Alma Littera“ leidykla.
Kodėl šio amžiaus vaikai staiga supyksta
Vaikas visiškai priklauso nuo tėvų, nes jie jam suteikia pagalbą ir saugumą. Kai mažylis pradeda suvokti save kaip atskirą asmenybę, atsiranda poreikis išbandyti leistinas ribas ir įsitikinti, ar kai peržengia tokią ribą, jį vis dar mylite.
Dažnai vaiko jausmai būna tokie stiprūs ir susipynę – kyla įtampa tarp poreikio turėti jus ir pradedamo pažinti viliojančio savarankiškumo, – kad mažylis emociškai išsenka ir gali tiesiog įniršti.
Be to, šio amžiaus vaikus apima neviltis susidūrus su kokiomis nors aplinkybėmis. Pvz., mažylis nori ką nors padaryti, tačiau negali, nes jam neleidžiama arba jo įgūdžiai dar nėra tokie geri.
Galbūt jis yra pervargęs, alkanas ar nusiminęs ir negali to paaiškinti tėvams, nes dar nesuvokia savo jausmų arba trūksta kalbinių įgūdžių. Visi šie veiksniai gali paskatinti jį supykti.
Užgniaužkite prasidėjusį pyktį
Visi suirztame, kai esame pavargę, alkani, kamuoja nerimas arba mums nuobodu, ir šio amžiaus vaikai nėra išimtis. Kartais išvengsite įniršio iš anksto pašalindami kokius nors dirgiklius.
Gali padėti, jeigu pasiūlysite užkandžių ar gėrimų – jais pavyks atitraukti vaiko dėmesį ir jis kurį laiką bus užsiėmęs. Nereikia tikėtis, kad šio amžiaus mažylis galės ilgai vaikščioti, ypač jeigu išvyka sutampa su dienos miegu, todėl visuomet pasiimkite vežimėlį ar nešynę, nebent esate pasirengę jį laikyti ant rankų.
Įpykęs vaikas dažnai staiga tampa priešgyna – purto galvą sakydamas „ne“, kai, tarkime, norite paimti jį už rankos ar pasodinti į vežimėlį. Tikriausiai netrukus išmoksite atpažinti tam tikrus ženklus – pakitusią intonaciją, čaižų verksmą ar būdingą laikyseną, įspėjančius, kad artinasi audra.
Šiuo atveju geriausia išeitis atitraukti jo dėmesį – jau geriau padainuoti, kvailai pasimaivyti, pvz., pašokinėti ant šaligatvio, nes tai gerokai maloniau (ir smagiau), negu visiems matant stengtis nuraminti įniršusį vaiką.
Kitoje dalyje pateiksime patarimų kaip galite „atremti“ vaikų pyktį.
Akvilina Vaičiūnienė
