Šiandien spaudoje - nemažai pastabų apie Irako šiitus, taip pat apie pokario diplomatiją. Ketvirtadienio (04.24) užsienio spaudą apžvelgia “Laisvosios Europos” radijo žurnalistas Darius Udrys.
Britų dienraštis “Guardian” pažymi, kad išsipildo amerikiečių ir britų pranašystės - vietos gyventojai ima valdžią į savo rankas. Šiitų gyvenvietėse valdžią perima šiitų dvasininkai. Tai gali sudaryti sunkumų britų ir amerikiečių pastangoms kurti vieningą ir tolerantišką Iraką. Šiitų vadovai, atstovaujantys 60 procentų šalies gyventojų, neigia siekią užgožti sunitus ir kitas mažumas arba kurti teokratiją kaip Irane. Tačiau šiitų dvasininkai nėra vieningi. Kai kurie jų yra liberalūs, kiti griežtesni, vienus remia koalicija, kitus - Iranas. Šiaip ar taip, aišku viena: šiitai priešinsis pasaulietiškos valdžios kūrimui ir nepakęs ilgos amerikiečių okupacijos. Jeigu jų lūkesčiai nebus tenkinami, gali įsikišti Iranas ir kitos Irako kaimynės. Amerikiečiai buvo nepasiruošę šiitų veiksmams, mėginimai apkaltinti Iraną neįtikinami, o Irako gubernatorius Džėjus Garneris atrodo pasimetęs. Vis labiau akivaizdu, kad Irako valdžią reiktų atiduoti Jungtinėms Tautoms, mano “Guardian” redaktoriai.
Bet amerikiečių žurnalo “National Review” puslapiuose terorizmo žinovas Maiklas Ledinas, stebėdamas šiitų demonstraciją prieš amerikiečių valdžią, mato Irano pirštų atspaudus. Teherano kišimasis subtilus ir gerai užslėptas. Per šimtą Irano dvasininkų įsismelkė į Irako šiitų bendruomenes, ypač šventuose Nadžafo ir Kerbalos miestuose. Kasdien savo pamoksluose jie irakiečiams aiškina, esą Amerika Iraką okupavo tik dėl naftos ir žydų. Jie taip pat irakiečiams dalija pinigus. Ledinas siūlo atkreipti dėmesį į tai, kad piketuotojai nešė švarius, kokybiškus plakatus su arabiškais ir angliškais užrašais. Tai esą Irano darbas. Piketuotojų šūkiai - tie patys, kuriuos skanduoja iraniečiai, reikalaudami teokratiškos valstybės. Ledinas mano, kad Iranas prisidėjo ir prie Nadžafo ajatolos Chojaus nužudymo - Chojus buvo palankus Vakarams. Ledinas perspėja, kad koalicija dar nesiima priemonių tinkamai apsaugoti Iraką nuo Irano kišimosi - reikia remti nuosaikius Irako dvasininkus, kurie gali paaiškinti savo žmonėms apie Irano kėslus, taip pat reikia remti opoziciją Irane, skatinti demokratišką perversmą ten.
Vokiečių dienraštis Frankfurter Allgemeine” mano, kad Irako gubernatorius Garneris kalba neaiškiai: anot jo, Irakas turi būti tautybių “mozaika”, bet nepaaiškinama kaip. Jis sveikina kurdų autonomiją - ar tokią autonomiją turi turėti ir sunitai bei šiitai? Federacinė valdžia Irakui lyg ir tiktų, bet kaip su centrine valdžia? Ar Irakui vis dėlto nereikia stiprios centrinės valdžios? Kaip su šiitais, kurie, reaguodami į Irano remiamų dvasininkų raginimus, ima reikalauti musulmoniškos teokratijos? Daugelis irakiečių to nenori, ypač kurdai, kurie jau kurį laiką kovoja su islamistais. Akivaizdu, kad niekas nepagalvojo, kaip sunku pertvarkyti tokią šalį, pažymi “Frankfurter Allgemeine” redaktoriai.
Dienraščio “New York Times” apžvalgininkas Viljamas Safairas gvildena Prancūzijos prezidento Širako pastangas užtikrinti prancūzų įmonėms vietą Irake. Anot jo, Širako antiamerikietiška elgsena turės padarinių. Prancūzija visą dešimtmetį siūlė naikinti Irakui taikomas Jungtinių Tautų sankcijas, dabar Širakas su nauju draugu Putinu atsisako panaikinti sankcijas Irako naftai. Širakas ir Putinas praėjusią savaitę pareikalavo leisti rusų ir prancūzų įmonėms dalyvauti Irako atkūrime, antraip “neleisime Irakui pardavinėti naftos”. Prancūzija taip pat nori išsaugoti programą “nafta už maistą”, nes programa pelninga prancūzams, rusams ir sirams. Užuot pasiūlęs sankcijas panaikinti, Paryžius siūlo jas tik sustabdyti, kol ginklų inspektoriai nepatvirtins Irako nusiginklavimo. Vašingtonas netrukus pasiūlys Saugumo Tarybai rezoliuciją, panaikinančią sankcijas. Reiktų panaikinti ir programą “nafta už maistą”, kad Irako naftos pelnas būtų naudojamas Irako atkūrimui, o ne Sadamo Huseino skoloms Paryžiui ir Maskvai padengti, siūlo Viljamas Safairas.
Britų dienraštis “Financial Times” komentuoja Amerikos užsienio reikalų ministro Kolino Pauelo pareiškimą, kad ieškoma būdų nubausti Prancūziją dėl trukdymo amerikiečių diplomatijai. Pauelas jautėsi apgautas - jis prikalbino Bušo vyriausybę stengtis Irako krizę spręsti daugiašaliu pagrindu, paskui Paryžius blokavo Vašingtoną Saugumo Taryboje. Amerikoje užsienio reikalų ministerija susilaukė kritikos dėl nesėkmingos diplomatijos prieš karą su Iraku. Bet Amerika neturėtų bausti sąjungininkių už kritiką, mano “Financial Times” redaktoriai. Amerikietiška demokratija juk grindžiama visų pirma pakantumu kritikai.
Vokiečių dienraščio “Welt” puslapiuose Žakas Šusteris pažymi, jog kaip šaltojo karo metais, taip šiandien Jungtinės Tautos atrodo nereikalingos. Pasibaigus karui, Prancūzija ir Rusija vėl trukdo Amerikai - šįsyk atkuriant Iraką. Maskva ir Paryžius bijo, kad atsisakydamos sankcijų jos praras bet kokią įtaką Saugumo Taryboje. Tai galbūt ir tiesa, tačiau čia kalbama ne vien apie įtaką Saugumo Taryboje. Tai kelia grėsmę Jungtinėms Tautoms ir jų pastangoms sutaikyti žydus bei palestiniečius, taip pat Šiaurės Atlanto Santarvei ir netgi šiandienos Europos Sąjungai. Prancūzai pasiryžę gilinti apkasus tarp Europos ir Amerikos, padaryti juos neįveikiamus. Bet tai pakenktų ne tik Jungtinėms Tautoms. Tai suskaldytų Europos Sąjungą ir paverstų ją vien laisvos prekybos zona, perspėja Šusteris.
Dienraščio “Washington Post” apžvalgininkas Džimas Hauglendas mano, kad didžiausias pavojus amerikiečiams Irake - tai “Baath” partijos liekanos. Koalicijos pajėgos nustebo nesusilaukusios didesnio pasipriešinimo Bagdade. Galimas daiktas, kad Huseinas ir jo šalininkai greit dingo iš miesto siekdami išlikti ir kovas pratęsti vėliau. Laisvo Irako pajėgos Bagdade pastebėjo, kad organizuojamos “Baath” partijos partizanų grupuotės. Kol neaišku, ar Huseinas gyvas, tol jo asmenybė tokioms grupuotėms teikia vilties. Amerikiečiams kol kas “Baath” partijos naikinimas, atrodo, per daug nerūpi. Bet to reikalauja Irako gyventojai. Kaip neseniai pažymėjo Princetono universiteto dėstytojas Bernardas Liuisas, “Baath” partijos šaknys glūdi ne Artimuosiuose Rytuose, ne arabų ar musulmonų kultūroje, bet nacių ir komunistų partijose, apie kurias arabai sužinojo iš europiečių kolonistų. “Baath” partija yra kolonializmo palikimas, kurį reiktų sunaikinti iki pagrindų, siūlo Hauglendas. Galimas daiktas, kad demonstracijos prieš amerikiečių okupaciją - tai “Baath” partijos arba kitų povandeninių srovių pasireiškimas.
Anot britų dienraščio “Times” apžvalgininko Piterio Ridlio, Amerika moka laimėti karus, bet nemoka laimėti pokario. Sąmyšis Irake nėra neišvengiamas karo padarinys. Sąmyšis tęsis, kol Amerika atsisakys susitaikyti su savo imperiniu vaidmeniu. Amerika atsisako naudoti savo galią taikos palaikymo ir valstybių kūrimo misijoms. Nuvertus diktatūrą, svarbu šalies atkūrimui paskirti pinigų ir laiko, reikia skatinti vietos institucijų ir teisinės valstybės kūrimą. Tai svarbiau negu begalės rinkimų, kaip iš savo patirties Bosnijoje pabrėžia Pedis Ašdaunas. Afganistane žmonės gyvena geriau, bet šalį valdo vadeivos, kuriems valdžią užleido amerikiečiai. Amerikiečiai nenori vadinti savęs imperija ir atsisako ilgalaikių įsipareigojimų padėti atkurti karo ir diktatūrų nualintas šalis, palikdami šiuos darbus europiečiams.
