Seimo Pirmininkė Irena Degutienė užregistravo Seimo narių grupės pateiktą interpeliaciją švietimo ir mokslo ministrui Gintarui Steponavičiui ir perdavė ją ministrui bei Seimo nariams. Tokią interpeliacijos pateikimo procedūrą nustato Seimo statutas.
Interpeliaciją švietimo ir mokslo ministrui G. Steponavičiui pasirašė 48 Seimo nariai. Kaip teigia vienas iš interpeliacijos iniciatorių Seimo Darbo partijos frakcijos narys Vydas Gedvilas, tai - Darbo partijos, Tvarkos ir teisingumo, Socialdemokratų partijos frakcijų, taip pat kai kurie TS-LKD frakcijos nariai.
Seimo statutas numato, kad Vyriausybės narys, kuriam pateikta interpeliacija, privalo ne vėliau kaip per dvi savaites perduoti Seimo Pirmininkui raštišką atsakymą, su kuriuo supažindinami Seimo nariai. Gavęs atsakymą į interpeliaciją, Seimas sesijos metu turi jį apsvarstyti savo posėdyje ne vėliau kaip per 5 darbo dienas.
Interpeliacijoje ministrui pateikiami 23 klausimai. Interpeliacijos iniciatoriai ministro teiraujasi, kodėl mokslo ir studijų reforma pradėta vykdyti nesilaikant Švietimo strategijos, neparengus naujo Aukštojo mokslo strateginės plėtros plano, nesilaikant Partijų susitarimo dėl aukštojo mokslo strategijos plėtros krypčių ir neturint aiškios vizijos, ko siekia reforma. Jie klausia, kodėl paviršutiniškai atlikta aukštojo mokslo padėties analizė, nenumatytos reformos teigiamos ir neigiamos pasekmės.
Ministro klausiama, kodėl iki šiol nepradėta rengti ilgalaikė valstybinė mokslo ir studijų strategija, kurioje būtų aiškiai išdėstyta Lietuvos aukštojo mokslo, mokslo tiriamosios, inovacinės veiklos, studijų, mokslo, verslo jungčių prasmingumo tikslai, prioritetai, numatomi rezultatai.
Nepatenkinti ministro darbu Seimo nariai klausia, kodėl iki šiol nevykdomas 2009 m. balandžio 30 d. Seimo nutarimas "Dėl kreipimosi į Vyriausybę parengti Lietuvos Respublikos studijų finansavimo įstatymo projektą", kuriame būtų išdėstyti paramos strateginiai prioritetai, rėmimo principai ir sąlygos, valstybės remiamų paskolų skyrimo bei grąžinimo sąlygos ir tvarka, stipendijų, taip pat ir socialinių, skyrimo sąlygos ir tvarka, valstybės garantijos, atsižvelgiant į socialinę studentų padėtį - šeimos turtą, pajamas ir išlaidas, šeimos dydį ir kitus socialinius veiksnius.
Seimo nariai domisi, kodėl nevykdoma specialistų poreikio analizė. "Ar aukštajame moksle taikomas laisvosios rinkos principas, kai studentai patys renkasi studijų sritis, nepažeidžia Lietuvos, kaip valstybės, strateginių tikslų parengti reikiamą skaičių atitinkamų specialistų, be kurių neįmanomas valstybės gyvenimas? Ar aukštajame moksle taikomas nereguliuojamos rinkos principas nesukurs tokių sąlygų, kad būsime priversti daug svarbių specialistų importuoti iš užsienio, taip tapdami priklausomi nuo kitų šalių?" - teiraujasi interpeliacijos iniciatoriai.
Politikus domina, kodėl buvo pažeistas studentų teisėtų lūkesčių principas, kai ministerija, tvirtindama priėmimo sąlygas, pakeitė kai kurių valstybinių egzaminų ir mokomųjų dalykų svorius, skaičiuojant stojamąjį balą.
"Kodėl buvo pažeistas Mokslo ir studijų įstatymo 52 str. 1 d., priėmimo sąlygas pakeitus staiga, nesuteikiant galimybės mokyklų bendruomenei ir abiturientams tinkamai pasirengti baigiamiesiems egzaminams, dėl ko stojantieji nepateko į pasirinktas studijų programas?" - klausiama interpeliacijos tekste.
Seimo nariai teiraujasi, kodėl Lietuvos visuomenė tinkamai neinformuojama, kaip vyksta ir bus vykdoma reforma.
"Kodėl vangiai bendraujama su reformos vykdytojais - šalies akademine bendruomene: studentais, dėstytojais, mokslininkais, taip pat su socialiniais partneriais, verslo atstovais? Kodėl neplėtojamas konstruktyvus socialinis dialogas su aukštųjų mokyklų darbuotojus atstovaujančiomis profesinėmis sąjungomis, studentų organizacijomis? Kodėl reformos iniciatoriai, suabsoliutinę studento krepšelio principą, pažeidė Bolonijos deklaracijos, Bergeno komunikato nuostatas - mažinti socialinę atskirtį Europos studijų ir mokslo erdvėje, dėti pastangas, kad aukštasis mokslas būtų prieinamas?" - į tokius klausimus teks atsakyti ministrui.
G. Steponavičius taip pat turės paaiškinti, kodėl neskaidriai buvo vykdomas kandidatų parinkimas į Lietuvos aukštojo mokslo tarybą, ar tuo siekiama politizuoti aukštųjų mokyklų valdymą, parenkant ministerijai lojalius asmenis į svarbiausią patariančiąją instituciją.
"Kodėl buvo atmestas Lietuvos universitetų rektorių konferencijos, kuri atstovauja akademinei bendruomenei, deleguotas atstovas, siūlytas į Lietuvos aukštojo mokslo tarybą? Ar tai reiškia, kad ministerijai visiškai nesvarbi Lietuvos akademinių institucijų vadovų nuomonė, ar kad, formuojant tarybą, siekiama paskirti valdantiesiems lojalius aukštųjų mokyklų tarybų narius? Kodėl, rengiant poįstatyminius aktus, neatsižvelgiama į Lietuvos universitetų rektorių konferencijos nuomonę?" - klausiama interpeliacijos tekste.
Jame domimasi, kokie atrankos kriterijai taikomi kandidatams į Lietuvos aukštojo mokslo tarybą ir aukštosios mokyklos tarybas, kodėl neakcentuojama aukštojo mokslo kokybės problema, nors ji buvo svarbiausia rengiant Partijų susitarimą dėl aukštojo mokslo reformos krypčių?
Seimo nariai reiškia nepasitenkinimą ir dėl dėstytojams sumažintų algų. "Kodėl aukštųjų mokyklų dėstytojams ir mokslo darbuotojams, įvedus pataisos koeficientą 0,965, atlyginimai sumažinti daug labiau, negu kitiems biudžetinių įstaigų darbuotojams? Ar ministras prisiima asmeninę atsakomybę už tai, kad aukštosios mokyklos buvo priverstos iš esmės keisti darbo sąlygas, kad toks paskubomis parengtas Vyriausybės nutarimas nebuvo derintas nei su akademine bendruomene, nei su darbuotojų profsąjungomis? Ar ministras atsako už parengtų ir tą pačią dieną priimtų Vyriausybės nutarimų broką, kai vienu iš jų mažinami priedai prie atlyginimų, o kitu - leidžiami padidinti?" - klausia parlamentarai.
Jie nori žinoti, kodėl vėluojama skirti studentų krepšelius aukštosioms mokykloms. "Ar ministras prisiima atsakomybę, kad rugsėjo mėnesį įstoję pirmojo kurso studentai negavo stipendijų, o aukštosios mokyklos - lėšų pirmakursių dėstytojų darbo užmokesčiui ir su studijomis susijusioms išlaidoms apmokėti?" - teiraujasi politikai.
Jie klausia, kodėl pažeidžiamas Konstitucijos principas gerai besimokantiems studentams laiduoti nemokamą aukštąjį mokslą ir nemokamas mokslas dvejus metus bus laiduojamas tik studentams, įstojusiems su gerais rezultatais, nors šį principą jau kelis kartus išaiškino Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas.
"Kodėl yra numatytos daugiatūkstantinės baudos studentams, kurie nori pakeisti savo studijų pasirinkimą? Ar ministras prisiima atsakomybę, kad Lietuva nukrypsta nuo mokymosi visą gyvenimą strategijos, nes studentai bus baudžiami už tai, kad jie nori įgyti naujų kompetencijų.
Kodėl ministerija pakeitė studentų priėmimo sąlygas taip, kad į valstybės finansuojamas vietas nepateko dalis menui, sportui talentingų žmonių, o didelė svertinio balo dalis buvo skirta bendriesiems humanitariniams gebėjimams (lietuvių k., anglų k.)? Ar tai nėra talentingų žmonių išvarymas į užsienį?" - klausiama G. Steponavičiaus.
Jam taip pat reikės paaiškinti, kodėl pakeista paskolų teikimo sistema: paskolos buvo teikiamos per Valstybinį mokslo ir studijų fondą, užuot skyrus daugiau lėšų šiam fondui, dabar lėšos bus skiriamos komerciniams bankams dengti palūkanų skirtumą.
"Ar teisinga nukreipti Europos struktūrinių fondų lėšas Lietuvoje esančių užsienio komercinių bankų rėmimui, kaip tai siūlo ministerija? Ar ministras nėra asmeniškai suinteresuotas komercinių bankų rėmimu, ar komerciniai bankai nebuvo jo rinkimų kampanijos rėmėjai? Kodėl palūkanos bankams, kurias turėtų mokėti studentai kas mėnesį, prilygsta jų stipendijos dydžiui? Ar galima tokias sąlygas laikyti studentų rėmimo gerinimu, jei visą tokio "gerinimo" naudą gauna komerciniai bankai? Kokią administravimo veiklą vykdys komerciniai bankai, reikalaujantys milžiniškų palūkanų, jei iki šiol visą administravimo veiklą ir paraiškų priėmimą vykdo Valstybinis mokslo ir studijų fondas?" - domisi interpeliacijos iniciatoriai.
Jie teiraujasi, kodėl iki šiol paskelbta tiek mažai šaukimų Europos struktūrinių fondų lėšoms panaudoti, nors visi būtini teisės aktai buvo parengti dar 2008 metais.
Ministrui teks paaiškinti, ar jis prisiima atsakomybę už savo asmeninio - politinio pasitikėjimo tarnautojus, kurie, interpeliacijos iniciatorių vertinimu, pasižymi arogancija ir kompetencijos stoka.
Jeigu ministro atsakymai į interpeliacijos klausimus netenkins parlamentarų, Seime bus balsuojama dėl jo atstatydinimo.
