Anot VMVT, nesaugios paukštienos ir jos pusgaminių dažniau aptinkama tarp įvežtinių produktų – lenkiškos paukštienos nustatyta 16 atvejų, o lietuviškos – 12, šiemet nustatytas ir 1 atvejis braziliškos kilmės paukštienoje.
Palyginus, per 2025 metų tą patį laikotarpį 14 atvejų nustatyta lenkiškoje ir 4 lietuviškoje paukštienoje.
„Tiekėjų pasirinkimas yra pačių ūkio subjektų prievolė, todėl verslas privalo vertinti savo partnerius per „padidinamąjį stiklą“, reguliariai juos audituoti ir reikalauti įrodymų, kad įsigyjama iš jų produkcija saugi, kad į rinką nepatektų užkrėstos žaliavos, – pranešime pabrėžia VMVT vadovė Audronė Mikalauskienė.
Anot jos, jei įmonė savikontrolės metu pati nustato problemą, ją sustabdo ir praneša VMVT, baudos nėra skiriamos.
VMVT teigimu, nėra fiksuojama ir atvejų, kai į mėsą yra „leidžiamas vanduo“ tam, kad ji neva taptų „sunkesnė“ parduodant, natūraliai 100 g svorio mėsoje gali būti nuo 45 iki 75 g vandens.
„Tačiau jokio pridėtinio vandens negali būti. Jei tokie pažeidimai būtų nustatyti, tai jau traktuojama kaip klastojimas ir už tai atsakingiems subjektams grėstų tūkstantinės baudos. Vartotojai, įtarę tokius atvejus, turėtų nedelsdami pranešti tarnybai“, – teigia A. Mikalauskienė.
VMVT sukūrė įrankį, skirtą padėti vartotojams identifikuoti bei vertinti pardavimo vietas, naudodamiesi Skubių pranešimų apie saugų maistą ir pašarus sistemos (RASFF) švieslente vartotojai gali realiu laiku matyti, kuriose įmonėse ir kaip dažnai pasikartoja pažeidimai.
Anot tarnybos, taip pat galima pasitikrinti, kurie produkcijos tiekėjai rinkai pateikė nesaugius produktus, ir rinktis tuos maisto subjektus, kurie nesaugių produktų švieslentėje minimi retai.
