Per Holokaustą išblaškytas Vilniuje sukauptas unikalus žydų archyvas po kelerių metų atgims virtualioje bibliotekoje.
Lietuvos centrinis valstybės archyvas šį mėnesį pradėjo konservuoti tarpukariu Vilniuje veikusio žydų mokslo instituto YIVO sukauptus dokumentus, kad jie galėtų būti skaitmenizuoti ir patalpinti kuriamoje duomenų bazėje apie žydų gyvenimą Rytų Europoje iki Holokausto.
Darbai vykdomi įgyvendinant bendrą projektą su dabar Niujorke veikiančiu YIVO institutu ir Lietuvos nacionaline Martyno Mažvydo biblioteka, kurie į virtualią biblioteką taip pat perkels savo turimus dokumentus.
Per septynerius metus abipus Atlanto ketinama suskaitmeninti 10 tūkst. retų ir unikalių leidinių, apie 1,5 mln. įvairių dokumentų, kurie susiję su Rytų Europoje gyvenusių žydų visuomene, mokslu, religija, švietimu, kultūra, menu.
„Pagrindinė mintis yra sujungti tai, kas yra Niujorke ir Lietuvoje, sukuriant skaitmeninę duomenų bazę. Pas mus yra 44 metrai lentynų YIVO dokumentų. Tai bus didžiausia skaitmeninė kolekcija jidiš studijoms Rytų Europoje“, - interviu BNS sakė Lietuvos vyriausiasis archyvaras Ramojus Kraujelis.
„Šis projektas parodo valstybės rūpestį savo paveldu, kuris neturi apsiriboti vien lietuvybe. Vilnius vadintas Šiaurės Jeruzale, jis buvo įvairių kultūrų centras. Tai liudija daugiakultūriškumą ir pakantumą. Mes galime prisidėti prie bendros regiono istorijos, tai yra mažas Lietuvos indėlis į istorinio teisingumo atstatymą“, - sakė jis.
Anot R.Kraujelio, virtualioje bibliotekoje internete dokumentų aprašai turėtų būti pateikti anglų ir lietuvių kalbomis.
Pirmieji žydai Vilniuje įsikūrė dar XVI amžiuje, vėliau miestas tapo garsiu žydų dvasiniu ir kultūros centru, vadinamu Lietuvos Jeruzale. Prieš Antrąjį pasaulinį karą žydai sudarė apie trečdalį Vilniaus gyventojų.
Vilniuje nuo 1925-ųjų iki Antrojo pasaulinio karo metais veikęs YIVO institutas tyrė žydų gyvenimą visoje Rytų Europoje, nuo Vokietijos iki Rusijos, nuo Baltijos šalių iki Balkanų. Jis kaupė žydų liaudies folklorą, memuarus, knygas ir publikacijas, žydų bendruomenės dokumentus, leido žodynus, brošiūras ir monografijas. Dauguma dokumentų, kurių dalis siekia XVII amžių, parašyti jidiš ir hebrajų kalbomis.
1941 metais Vilnių okupavę ir institutą sunaikinę naciai dalį archyve sukauptų knygų išvežė į Frankfurtą. 1946 metais Jungtinių Valstijų kariuomenė aptiko šią medžiagą ir perkėlė į Niujorką, kur tuo metu jau veikė YIVO institutas.
Lietuvoje po karo žydų geto griuvėsiuose likusią archyvo dalį sunaikinti stengėsi sovietai, vykdydami Stalino kampaniją prieš žydus. Unikalius dokumentus išgelbėjo lietuvis bibliotekininkas Antanas Ulpis, paslėpęs ją Vilniaus Šv. Jurgio bažnyčioje. Knygos ir dokumentai dienos šviesą vėl išvydo Lietuvai atgaunant nepriklausomybę.
Lankantis BNS žurnalistui, tarp kitų dokumentų, archyve buvo tvarkomas garsaus jidiš dramaturgo Jokūbo Gordino pjesės „Mirele Efros“ nuorašas jidiš kalba lotyniškai rašmenimis, carinės Rusijos teatro maždaug prieš 100 metų siųstas cenzoriui į Sankt Peterburgą. Nuorašas turi raudoną YIVO teatro muziejaus spaudą, tačiau kas ir kada jį perdavė muziejui, kol kas neaišku.
„Tai gerai žinoma pjesė, kuri buvo statoma įvairiuose teatruose per tarpukarį daug kartų. Pjesės nuorašą cenzūrai siuntė ją norėjęs statyti Rusijos imperijos teatras“, - BNS paaiškino dokumentus tvarkanti Vilniaus universiteto lektorė, istorikė Lara Lempertienė.
Pasitaiko atvejų, kai to paties dokumento atskiros dalys yra Vilniuje ir Niujorke.
„Praeito amžiaus trečiajame ir ketvirtajame dešimtmetyje visa medžiaga Vilniuje buvo kartu. Pirmiausia juos perskyrė naciai, o vėliau sovietai“, - telefonu iš Niujorko BNS sakė instituto vykdantysis direktorius Jonathanas Brentas (Džonatanas Brentas).
„Padedant Lietuvos vyriausybei ir institucijoms šiuos dokumentus sujungsime skaitmeninėje erdvėje. Pirmą kartą tyrinėtojai galės suprasti visumą tos patirties, kuri čia buvo“, - teigė jis.
Skaitmenizavimo projekto vertė sieks apie 5 mln. eurų, finansavimą Niujorke veikiantis institutas rinks iš privačių ir vyriausybinių lėšų, prie projekto taip pat prisideda Lietuvos institucijos.
Karo metu naciai ir lietuviai kolaborantai išžudė per 90 proc. iš daugiau kaip 200 tūkst. Lietuvoje gyvenusių žydų. Šiandien Lietuvoje gyvena apie 3 tūkst. žydų.
„Dabartinis projektas padės atskleisti tiek Lietuvai, tiek pasauliui turtingą ir unikalų jidiš kalbos, kultūros, literatūros, netgi žydų tradicinės virtuvės paveldą ir padarys jį prieinamą ateities kartoms“, - BNS sakė Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo draudžiama.
