Kaip rašo „The Wall Street Journal“, šis smūgis ženkliai išplėtė Ukrainos tolimųjų smūgių galimybes. Iki šiol jie apsiribojo europine Rusijos dalimi – maždaug 1,6 tūkst. kilometrų nuo Kyjivo kontroliuojamos teritorijos.
Tačiau Omskas yra beveik už 2,4 tūkst. kilometrų tiesia linija. Tuo metu bendrovės „Fire Point“ duomenimis, šioje operacijoje panaudotų Ukrainos bepiločių maksimalus veikimo nuotolis siekia 3,4 tūkst. kilometrų.
„Tai reiškia, kad milžiniška papildoma Rusijos teritorija, įskaitant Vakarų Sibiro naftos ir dujų pramonės branduolį bei šimtus svarbiausių karinių objektų, taip pat pareikalaus apsaugos nuo Ukrainos oro smūgių. O Rusijos oro gynyba jau dabar yra išsekinta dėl nenutrūkstamos Kyjivo bepiločių ir raketų atakų kampanijos“, – pažymi leidinys.
Šiais metais nukentėjo visos pagrindinės naftos perdirbimo gamyklos europinėje Rusijos dalyje. Benzino gamyba sumažėjo mažiausiai ketvirtadaliu, todėl visoje šalyje susidarė ilgos eilės, kilo degalų trūkumas ir buvo įvestas jų normavimas. Pradeda trūkti ir dyzelino – trečiadienį Maskva paskelbė draudžianti jo eksportą.
„Tam tikra prasme smūgis Omskui gali tapti paskutiniu lašu. Tai neabejotinai reikšmingas įvykis, ir kuo toliau smogia ukrainiečiai, tuo rimtesnė tampa padėtis Rusijos energetikos sistemai“, – sakė Oksfordo energetikos studijų instituto ekspertas Džeimsas Hendersonas.
Rusija prarado ir operacinį, ir strateginį gylį
Plėtojama Kyjivo tolimųjų smūgių kampanija, apimanti taikinius visoje Rusijoje, vyksta kartu su vidutinio nuotolio smūgių kampanija, kuri sutelkta okupuotoje Pietų Ukrainoje ir Kryme – 80–240 kilometrų atstumu.
„Rusija dabar prarado ir operacinį, ir strateginį gylį. Ji turi ribotą oro gynybos priemonių skaičių, todėl visos jos negali būti dislokuotos fronto linijoje. Kuo didesnę teritoriją dabar tenka ginti – iš esmės iki pat Vladivostoko – tuo labiau pažeidžiama tampa fronto linija. O tai reiškia, kad Ukrainai bus dar lengviau gabenti ginkluotę per Rusijos užnugarį“, – teigė atsargos Karališkųjų oro pajėgų maršalas Edvardas Stringeris.
„The Wall Street Journal“ pažymi, kad tarp naujų Ukrainos pasiekiamų taikinių yra pagrindinis Rusijos suskystintųjų gamtinių dujų terminalas Jamalo pusiasalyje Arktyje, svarbiausi šalies naftos ir dujų gavybos objektai Vakarų Sibire, vamzdynų mazgai ir siurblinės bei kai kurie svarbiausi Rusijos karinės pramonės objektai.
Ekonomistų teigimu, naftos perdirbimo gamyklos išlieka Rusijos Achilo kulnu. Kadangi Rusijos ekonomika pripratusi prie pigių degalų, subsidijos – būtinos ūkininkams, oro bendrovėms ir kitiems sektoriams palaikyti – gali lengvai siekti kelis milijardus JAV dolerių per mėnesį, būtent tuo metu, kai pajamos iš naftos produktų eksporto nyksta.
„Degalų trūkumas reikš ir degalų stygių kariuomenei, sutrikdys vartojimo prekių, įskaitant maistą, tiekimą. Jau dabar matome, kad ūkininkai susiduria su degalų tiekimo problemomis“, – sakė Rusijos energetikos ekspertas Michailas Krutichinas.
Ukrainos ir Vakarų pareigūnai tikisi, kad tam tikru metu – galbūt net šiemet – augantis spaudimas gali priversti Vladimirą Putiną nutraukti karą.
Degalų krizė Rusijoje
„Financial Times“ vertinimu, degalų krizė tiesiogiai palietė apie 50 mln. Rusijos gyventojų – tai sudaro maždaug 35 proc. šalies gyventojų. Analitikų skaičiavimu, iš rikiuotės išvesta nuo 20 iki 40 proc. Rusijos naftos perdirbimo pajėgumų.
Birželį Rusija iš Baltarusijos importavo rekordinį kiekį benzino – 141 tūkst. tonų. Nors tai nedidelis kiekis, palyginti su maždaug 110 tūkst. tonų siekiančiu kasdieniu vidaus suvartojimu, jis net 141 kartą viršija praėjusių metų birželio rodiklį.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
Va tai denazykavo pūcynas Ukrainą, juokingas senukas i kapus, invalidų vežimėlius pasodinęs virš milijono savo rinkėjų. Nu tiesiog šaunuolis pūcyn.
