Ukrainos ekonomika 2014 metais susitrauks 7 proc., o 2015 metais ją apims stagnacija, nurodo ERPB, atšaukdamas ankstesnes prognozes dėl 1,5 proc. augimo 2014 metais.
Tuo tarpu kaimyninės Rusijos ekonomika šiemet visiškai neaugs, o 2015 metais jos augimas bus vos 0,6 proc., nurodoma šios Londone įsikūrusios institucijos pareiškime.
Ukrainoje po kruvinos dienos kariuomenei rengiamos apskritojo stalo derybos
Ukrainoje trečiadienį rengiamos apskritojo stalo „nacionalinės vienybės“ derybos, kurios vyks po kruvinos dienos vyriausybinėms pajėgoms, per kurią jos neteko daugiausiai karių nuo tada, kai buvo pradėtas puolimas prieš prorusiškus separatistus šalies rytuose.
Septyni ukrainiečių kariai antradienį žuvo patekę į maištininkų pasalą netoli separatistų kontroliuojamo Kramatorsko miesto, o šis išpuolis išryškino būtinybę Europai skubiai imtis naujų diplomatinių pastangų išspręsti prie jos slenksčio vykstančią krizę.
Europos valstybių lyderiai pasisakė už tai, kad trečiadienio derybos Kijeve, kurios rengiamos pagal Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) parengtą „kelio gairių“ planą, būtų kiek įmanoma labiau inkliuzyvios.
Susitikime, kurio pradžia numatyta 13 val. 30 min. Grinvičo (16 val. 30 min. Lietuvos) laiku, ketina dalyvauti vyriausybės pareigūnai, įskaitant premjerą Arsenijų Jaceniuką, įstatymų leidėjai, buvusios valdžios atstovai bei vėliau šį mėnesį numatytų prezidento rinkimų kandidatai.
Tačiau prie derybų stalo nebus separatistų, kurie nuo balandžio pradžios kontroliuoja daugiau nei dešimt miestų šalies rytuose.
„Ukrainos vadovybė atvira inkliuzyviam nacionalinės vienybės dialogui“, - sakė Ukrainos užsienio reikalų ministerijos atstovas spaudai.
„Tačiau neįmanoma turėti reikalų su teroristais, kurių tikslas - sugriauti ne tik nacionalinę vienybę, bet ir patį Ukrainos valstybingumą“, - pažymima trečiadienį ministerijos atstovo spaudai paskelbtame pareiškime.
Jis apkaltino Rusiją, kad ji žaidžia „nešvarų žaidimą“, „šališkai“ interpretuodama ESBO „kelio gairių“ planą, ir pareikalavo Maskvos atitraukti savo pajėgas nuo Ukrainos sienos.
Vokietijos kanclerė Angela Merkel pareiškė, kad šios derybos suteikia „gerą galimybę“ rasti išeitį iš rimčiausios krizės Maskvos ir Vakarų santykiuose nuo Šaltojo karo laikų.
„Kuo plačiau atstovaujama apskritojo stalo diskusijose, tuo geriau“, - sakė ji antradienį, tačiau pridūrė, jog ten nėra vietos tiems, kurie remia smurtą.
A.Merkel tai pareiškė kitą dieną po Vokietijos užsienio reikalų ministro Franko-Walterio Steinmeierio (Franko-Valterio Šteinmejerio) vizito Kijeve, į kurį jis nuvyko paremti pastangų pradėti nacionalinį dialogą tarp vyriausybės ir separatistų prieš gegužės 25 dieną numatytus prezidento rinkimus.
Trečiadienį rengiama apskritojo stalo diskusija, kuriai vadovaus vokiečių diplomatijos veteranas Wolfgangas Ischingeris (Volfgangas Išingeris), „žinoma, yra tik pradžia“, pripažino F.-W.Steinmeieris.
Europos Sąjungos lyderiai padidino spaudimą Rusijai, pirmadienį įvedę naujas sankcijas, ir įspėjo Maskvą, kad bus imtasi dar griežtesnių baudžiamųjų priemonių, jei prezidento rinkimai Ukrainoje žlugs.
Rusija išreiškė paramą ESBO parengtam „kelio gairių“ planui, tačiau apkaltino provakarietišką Ukrainos vadovybę, kad ji atsisako pradėti „realų dialogą“ su separatistais.
Maskva reikalauja, kad Kijevas nutrauktų karinę operaciją rytuose, jei maištininkai pritars taikos iniciatyvai, ir tvirtina, kad derybos dėl Ukrainos regionų teisių turi įvykti iki prezidento rinkimų.
Nerimą dėl Ukrainos ateities sustiprino pramoniniuose Luhansko ir Donecko regionuose savaitgalį separatistų surengti referendumai, kuriuose triuškinama dauguma balsavusių rinkėjų pasisakė už nepriklausomybę nuo Kijevo.
Ukrainos laikinasis prezidentas Oleksandras Turčynovas šį balsavimą pavadino „propagandos farsu be jokio teisinio pamato“.
Vakarai taip pat atsisakė pripažinti šį „nelegitimų“ balsavimą, būgštaudami, kad tai gali paskatinti Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną skubiai aneksuoti tas sritis - kaip buvo padaryta su Krymu kovo mėnesį.
Donecko srities gubernatorius Serhijus Taruta antradienį pareiškė, kad tie referendumai buvo ne kas daugiau nei „viešosios nuomonės tyrimas“.
„O dėl „Donecko liaudies respublikos“ - tokia respublika nei teisiškai, nei politiškai neegzistuoja, - sakė jis. - Tėra tik sugalvotas pavadinimas, nieko daugiau“.
Maskva savo ruožtu pareiškė „gerbianti“ įvykusius referendumus ir paragino Kijevą pradėti derybas su separatistais rytiniuose regionuose, kur gyvena 7 mln. iš 46 mln. Ukrainos gyventojų.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
