• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Europos bendrovės „ERGO Insurance“ Lietuvoje duomenimis, per praėjusius metus 70 proc. gaisrų ūkiniuose pastatuose kilo žiemos sezono metu, panaši tendencija fiksuota ir 2012 metais. Ne išimtis ir 2014-ųjų pradžia – dėl viename Lietuvos ūkyje kilusio didelio gaisro sudegė paukščių ferma. Padaryta žala pastatui ir jame buvusiai įrangai skaičiuojama dešimtimis tūkstančių litų. Draudimo žalų ekspertai perspėja ūkininkus dėl žiemą padidėjusios gaisrų rizikos ir primena apie būtinybę imtis saugumo priemonių prižiūrint savo ūkinius pastatus.

Europos bendrovės „ERGO Insurance“ Lietuvoje duomenimis, per praėjusius metus 70 proc. gaisrų ūkiniuose pastatuose kilo žiemos sezono metu, panaši tendencija fiksuota ir 2012 metais. Ne išimtis ir 2014-ųjų pradžia – dėl viename Lietuvos ūkyje kilusio didelio gaisro sudegė paukščių ferma. Padaryta žala pastatui ir jame buvusiai įrangai skaičiuojama dešimtimis tūkstančių litų. Draudimo žalų ekspertai perspėja ūkininkus dėl žiemą padidėjusios gaisrų rizikos ir primena apie būtinybę imtis saugumo priemonių prižiūrint savo ūkinius pastatus.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Per pastaruosius kelerius metus nesikeičianti ūkinių pastatų gaisrų, kurių metu nukenčia pastatai, įranga ir ten laikomi gyvūnai, statistika verčia sunerimti ir atkreipti Lietuvos ūkininkų dėmesį į šią problemą, ypač šaltuoju metų laiku“, – sako Europos bendrovės „ERGO Insurance“ žalų administravimo direktorius Baltijos šalyse Audrius Pilčicas. Pasak jo, šiltuoju metų laiku ūkiniuose pastatuose gaisrai dažniausiai kyla dėl neatsargumo, tačiau tai tesudaro tik 30 proc. per metus fiksuojamų gaisrų.

REKLAMA

Gaisrų skaičius nepaprastai išauga atšalus orams, kai ūkininkai ima šildyti ūkinės paskirties pastatus. Būtent netvarkinga šildymo sistemų įranga ir pasenusi arba netinkamai įrengta elektros instaliacija tampa dažniausiomis gaisrų ūkiuose priežastimis. Šie faktoriai tampa ypač pragaištingais senuose ir menkai prižiūrėtuose pastatuose, pavyzdžiui, tvartuose.

REKLAMA
REKLAMA

„Jei mediniame pastate yra sena, susidėvėjusi, neizoliuota elektros instaliacija, kuri dažnai dėl pastato sėdimo dar yra veikiama ir drėgmės – žiemą kelis kartus išauga gaisro tikimybė. Ūkinių pastatų šildymui taip pat dažnai naudojami elektros prietaisai. Kai orai stipriai atšąla, padidėja šių prietaisų apkrova, jie kaista ir netgi užsidega“, – dėsto A. Pilčicas. „Geras ūkininkas pastatų apsauga nuo gaisrų turėtų rūpintis iš anksto – kaip sako lietuviškas priežodis, roges ruošti vasarą. Derėtų kasmet vykdyti varžų matavimus, nuolat prižiūrėti įrengimus, instruktuoti darbuotojus apie priešgaisrinę saugą, laikytis priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos reikalavimų konkretiems pastatams“.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Deja, gaisrai kyla ne tik dėl įsisenėjusio aplaidumo, bet ir dėl tiesioginių žmogaus veiksmų. A. Pilčico teigimu, ūkiniame pastate dažnai yra sandėliuojamos įvairios medžiagos, o darant tai netinkamai jos gali užsiliepsnoti ir padėti ugniai akimirksniu išplisti po visą pastatą. Gaisro šaltiniu tampa ir kita ūkinėje veikloje naudojama technika. Jeigu ji netinkamai prižiūrėta – tai gaisro riziką padidina dar labiau.

Galiausiai ūkiuose dirbantys žmonės nevengia pažeisti ir elementariausias priešgaisrinio saugumo taisykles, kurių dera laikyti visuose pastatuose. Ūkiniuose pastatuose rūkoma, neužgesintos nuorūkos čia dažniau nei kitur metamos tiesiog ant žemės.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų