Jei 2021 m. Lietuvoje buvo registruota 16,8 tūkst. santuokų, tai pernai jų buvo 3,7 tūkst. mažiau (kiek daugiau nei 13 tūkst.), rodo Oficialiosios statistikos portalo duomenys.
Socialiniuose tinkluose galima rasti diskusijų, kuriose gyventojai atvirai nurodo, kad tuoktis nesiryžta, nes nenori išgyventi skaudžių, ilgų ir brangių skyrybų, o gyvenimas nesusituokus atrodo daug paprastesnis.
Vis dėlto sugyventinių skyrybos, kai pora turi vaikų ar kartu užgyvento turto, kainuoja tiek pat laiko, nervų ir pinigų, o svarbiausia – dažnu atveju tokios skyrybos yra daug sudėtingesnės, nei sutuoktinių.
Advokatai atvirai papasakojo, kiek kainuoja sutuoktinių ir sugyventinių skyrybos, kaip tokiu atveju dalijamas bendras ar asmeninis turtas, o kada vienas iš partnerių gali prisiteisti ne tik kompensaciją, bet ir mėnesinį išlaikymą ne vaikams, bet sau.
Bendro turto dalybos ir sutuoktinio išlaikymas
Teisinių paslaugų įmonės „Teisės angelai“ šeimos bylų teisininkas Marius Kelmelis pabrėžė, kad viskas, kas įgyta santuokos metu, laikoma bendru turtu, nepriklausomai nuo to, kieno vardu tas turtas registruotas ar kas faktiškai uždirbo pinigus.
Kitaip tariant, jei vyras dirbo ir uždirbo, o žmona tuo metu augino vaikus, laikoma, kad abu prisidėjo prie šeimos gerovės, tik skirtingais būdais.
Todėl namas, automobiliai ar santaupos, įgyti santuokoje, dalijami per pusę, nesvarbu, kad viskas įrašyta vyro ar žmonos vardu.
Vis tik advokatas atkreipė dėmesį, kad teismas gali nukrypti nuo turto dalijimo lygiomis dalimis ir priteisti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį, jei:
- jis lieka gyventi su bendrais nepilnamečiais vaikais;
- jei jo finansinė padėtis akivaizdžiai silpnesnė (prastesnė);
- jis dėl šeimos interesų (pvz., vaikų auginimo) aukojo karjerą.
Be to, sutuoktinis iš kito sutuoktinio gali reikalauti ir išlaikymo, jeigu:
- jis negali savęs pilnai išlaikyti;
- augina bendrus nepilnamečius vaikus;
- yra nedarbingas ar riboto darbingumo;
- dėl santuokos (pvz., vaikų auginimo) neįgijo išsilavinimo / kvalifikacijos.
Tokiu atveju, M. Kelmelio aiškinimu, jam iš kito sutuoktinio gali būti priteisiama kompensacija už studijas, kvalifikacijos įgijimą.
Arba gali būti priteisiamas periodinis išlaikymas, t. y. tam tikra kas mėnesį mokama suma iki gyvos galvos (jei santuokos metu tapo nedarbingas), iki kitos santuokos arba numatytam laikotarpiui (pvz., 3 metams, kol asmuo galės grįžti į darbo rinką).
Tačiau, jei asmuo pats gali save išlaikyti, išlaikymas nebus priteistas. Be to, sutuoktinis, dėl kurio kaltės nutraukta santuoka, neturi teisės į išlaikymą.
Kaip dalijamas turtas tarp sugyventinių?
M. Kelmelio teigimu, jei pora gyveno kartu, bet nebuvo susituokusi, situacija iš esmės keičiasi: „Ir čia dažnai žmonės tuo nustemba.
Sugyventinių turtiniai santykiai nėra taip aiškiai reglamentuoti. Dėl to išsiskyrus ar kilus ginčui dažnai tenka įrodinėti, kam priklauso turtas, kiek kas prisidėjo – tai gali būti ilgas ir brangus procesas.“
Pasak advokato, įsigydami turtą sugyventiniai gali susitarti, ar turtas bus abiejų dalinė nuosavybė (pvz., po 50 proc.), ar turtas bus tik kažkurio asmeninė nuosavybė.
Tačiau, nepaisant to, skyrybų atveju vienas iš sugyventinių gali reikalauti, kad turtas būtų pripažintas daline bendra nuosavybe, išpirkti kito sugyventinio turto dalį sumokėdamas kompensaciją ar pats paprašyti kompensacijos, jeigu:
- prisidėjo finansiškai prie turto įsigijimo ar statybų (mokėjo įmokas, pirko medžiagas ir pan.);
- investavo į turto pagerinimą (remontas, įrengimas, statybos);
- išlaikė ūkį, mokėjo komunalinius ar kitus su turtu susijusius mokesčius;
- buvo vedamas bendras ūkis ir turtas faktiškai kurtas kartu.
Pašnekovas pastebi, kad problemų dažniausiai kyla, kai nėra aiškių įrodymų, kas ir kiek investavo. Todėl svarbu turėti kuo daugiau įrodymų: sąskaitos, kvitai apie pirktas medžiagas, baldus, samdytus rangovus, liudininkų parodymai ir t. t.
Advokatų kontoros „Prevence Legal“ advokatė Gabrielė Šinkonė antrino, kad sugyventinių situacija dalinantis turtą būna sudėtingesnė. Todėl tokiu atveju ji pataria visus mokėjimus atlikti bankiniais pavedimais ir aiškiai nurodyti paskirtis. Pvz.: „būsto X pradinis įnašas“, „būsto X paskolos dalis“, „būsto X remontas“.
Taip pat rinkti pinigų priėmimo–perdavimo dokumentus, sutartis, iš kurių būtų aišku, kam, už ką ir dėl kokio konkretaus turto buvo mokėta.
Taigi sugyventinių atveju turtas nėra dalijamas po lygiai – viskas remiasi tik tuo, ką pavyksta įrodyti.
Be to, pasak M. Kelmelio, atvirkščiai nei sutuoktinių atveju, sugyventinis negali reikalauti išlaikymo, net jei vienas augino bendrus vaikus, aukojo karjerą ar buvo finansiškai priklausomas.
Kada asmeninis turtas tampa bendru?
Panašus įrodinėjimas dėl kompensacijos ar turto pripažinimo bendra nuosavybe gali būti ir santuokos atveju, jei turtas priklausė tik vienam iš sutuoktinių. Pvz., jis tą turtą paveldėjo ar gavo dovanų, aiškino M. Kelmelis.
G. Šinkonė papildė, kad turtas laikomas asmeniniu, jei jis priklausė vienam iš sutuoktinių dar iki santuokos, jei buvo sudaryta povedybinė sutartis arba perkant turtą buvo aiškiai nurodyta, kad jis priklauso tik vienam iš sutuoktinių.
Tačiau, pasak advokatės, net ir visais šiais atvejais kitas sutuoktinis gali reikalauti piniginės kompensacijos, t. y. pinigų, kuriais prisidėjo prie turto įsigijimo, jo remonto ar gerinimo, grąžinimo.
O, jei turtas buvo pagerintas iš esmės (pvz., buvo atliktas kapitalinis remontas, dėl ko reikšmingai padidėjo turto vertė), kitas sutuoktinis gali reikalauti tokį turtą pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe.
Tokias pačias teises turi ir sugyventiniai. G. Šinkonės teigimu, jei vienas iš jų gali įrodyti, kad savo lėšomis prisidėjo prie buto remonto, pagerinimo, išlaikymo ar paskolos mokėjimų, ji gali reikalauti kompensacijos / dalinės turto nuosavybės.
Kiek kainuoja sutuoktinių ir sugyventinių skyrybos?
M. Kelmelis pastebi – jei sutuoktinių skyrybos išsprendžiamos taikiai, procesas gali trukti apie mėnesį ir kainuoti 300–500 eurų.
Tačiau, jei sutuoktiniams taikiai susitarti nepavyksta, skyrybos gali trukti 6–12 mėn., o sudėtingiausiais atvejais – ir 2–3 metus.
Advokatas atskleidė, kad paprastai skyrybos Lietuvoje kainuoja 1–3 tūkst. eurų, tačiau sudėtingos bylos gali atsieiti gerokai daugiau.
Jis pamini, kad porai neturint nepilnamečių vaikų ir nevedant bendro ūkio ilgiau nei metus, santuoką galima nutraukti supaprastinta tvarka pas notarą, o tai gali kainuoti mažiausiai 72 eurus ar daugiausiai 2,5 tūkst. eurų.
Tuo metu sugyventinių ginčas dėl turto trunka panašiai – nuo kelių mėnesių iki kelerių metų. O bylinėjimosi išlaidos taip pat yra analogiškos.
M. Kelmelio vertinimu, sugyventinių ginčai sudėtingesni, nes nėra automatinės bendro turto taisyklės – viską reikia įrodyti. Todėl geriausia iš anksto sudaryti partnerystės sutartį, kur aiškiai susitariama dėl turto, įnašų ir pasidalijimo.
G. Šinkonė pritarė, kad sutuoktinių atveju įstatymai iš anksto suteikia daugiau aiškumo, nes santuokos metu įgytas turtas paprastai laikomas bendru. O sugyventiniams yra sunkiau įrodyti teisę į turto dalį, todėl dažniau tenka siekti kompensacijos.
Advokatė paminėjo ir dar vieną svarbų skirtumą: jei sugyventiniai nesutaria ir dėl vaikų, ir dėl turto, jiems tenka inicijuoti du atskirtus teisminius procesus, t. y. vieną dėl vaikų, kitą – dėl turto. tuo metu visi su santuokos nutraukimu susiję klausimai nagrinėjami vienoje byloje.
