Aukščiausioji rinkimų taryba pripažino R. T. Erdogano pergalę per birželio 24-ąją įvykusį balsavime ir konstatavo, kad šis surinko 52,59 proc. balsų. Už pagrindinį jo varžovą Muharremą Ince iš opozicinės Respublikonų liaudies partijos (CHP) balsą atidavė 30,64 proc. rinkėjų, o prokurdiškos Liaudies demokratinės partijos (HDP) kandidatą Selahattiną Demirtasą parėmė 8,4 proc. balsuotojų.
Remiantis oficialiais rezultatais, parlamento rinkimuose R. T. Erdogano konservatyvioji Teisingumo ir plėtros partija (AKP) surinko 42,56 proc., o CHP – 22,65 proc. balsų.
R. T. Erdoganas, pradėsiantis naują penkerių metų kadenciją po pirmadienį turinčios įvykti prisaikdinimo ceremonijos, įgis didesnių galių, numatomų konstitucijos pataisų, nedidele balsų persvara patvirtintų per pernai įvykusį referendumą.
Prezidento partija, net ir neturėdama absoliučios daugumos, išlaikys savo rankose parlamento kontrolę, nes ir toliau gyvuos jos aljansas su pagrindine Turkijos nacionalistų partija.
Anksčiau vyriausybė išleido įsaką, kuriuo suderino Turkijos įstatymus su naująja prezidentinio valdymo sistema, įsigaliojusia rinkimų dieną.
Oficialiajame leidinyje paskelbtu įsaku keičiamos daugiau kaip 5 tūkst. įstatymų formuluotės ir išbraukiami užsiminimai apie ministrą pirmininką, kurio postas buvo panaikintas, o kai kurie įgaliojimai perduoti prezidentui.
Pagal naująją sistemą, prezidentas perima vykdomąją valdžią, formuoja vyriausybę ir skiria viceprezidentus, ministrus bei aukšto rango pareigūnus.
Prezidentas taip pat galės leisti įsakus, rengti biudžetą ir spręsti saugumo politikos klausimus.
