Apie tai portalui tv3.lt sutikęs papasakoti Kauno klinikų Skubios pagalbos skyriaus vadovas Linas Darginavičius pažymi, kad pirmosios pagalbos teikimo specifika karo ir taikos metu kiek skiriasi, tačiau kartu galioja ir tie patys principai.
„Pirmiausia galima pradėti nuo to, kad pirmoji pagalba – tai yra visi pirmieji veiksmai, kas daroma įvykio vietoje. Vėliau neretai jau reikia tolimesnės pagalbos, kurią apibūdintumėme kaip skubią“, – komentavo jis.
Būtina priemonė – atnaujintose automobilių vaistinėlėse
Gydytojas nurodė, kad kalbant apie karo situaciją, pagrindinė pasitaikanti problema būtų įvairūs kraujavimai iš žaizdų.
„Kitaip sakant – įvairūs trauminiai sužalojimai. Ir džiugu, kad Lietuvoje buvo priimtas sveikatos apsaugos ministro įsakymas dėl pirmos pagalbos vaistinėlių automobiliuose atnaujinimo įtraukiant turniketus.
Ši priemonė būtent ir yra atėjusi iš karo pramonės ir yra skirta stipriam kraujavimui stabdyti susižeidus galūnę. Viliuosi, kad žmonės išmoks juo naudotis. Ir ypač tokiose situacijose, jei kalbame apie karą, labai svarbus dalykas yra tai, kad turniketas taip sukurtas, kad tiek sužeistasis pats jį gali užsidėti, jei yra sužeista koja ar viena ranka, tiek esant kitoms situacijoms per kelias sekundes kitas žmogus gali jį uždėti ir išgelbėti gyvybę“, – aiškino L. Darginavičius.
Jis pridūrė, kad nereikia net karo, įvyksta autoįvykiai, kada pasitarnauja turniketai. „Ir esame matę tokių sužalojimų, kai kuo anksčiau būtų buvęs uždėtas turniketas, tuo greičiau būtų žmogus pasveikęs ir mažiau žalojančių pakitimų įvykę“, – pastebėjo gydytojas.
Vertėtų išmokti praktiškai
Toliau kalbėdamas apie tai, ką būtina žinoti stabdant kraujavimą, pašnekovas atkreipė dėmesį į dar kelis momentus.
„Stabdyti kraujavimui būtų galima pritaikyti spaudžiamąjį tvarstį. Jį būtų galima naudoti esant dideliam, bet ne tokiam masyviam kraujavimui. Tačiau labai svarbu nepanikuoti, pirmasis žingsnis susižeidus yra užspausti žaizdą – blogiausiu atveju tą galima padaryti su pirštais ir tada ieškoti tvarsčio. Jei jis nepadeda, tada jau galvoti apie pastiprinimą, turniketo uždėjimą. Tai eiliškumas būtų toks. Aišku, kalbant karo kontekste, įvykus kažkokiai trauminei amputacijai, turniketas yra numeris vienas, ką galima padaryti“, – sakė jis.
Pašnekovas taip pat priminė, kad reikėtų pasikartoti arba, jei iki to nebuvo žinota, išmokti, kaip suteikti pagalbą esant didesnėms ar mažesnėms traumoms.
„Pagrindinius principus reiktų žinoti, dar geriau – ir išmokti, nes teoriškai žinoti vis tik ne tas pats, kas praktiškai išmokti. Taigi reikia mokėti imobilizuoti arba įtverti sužeistas galūnes, kai įtariami kaulų lūžiai, panaudojant nebūtinai specialias, bet ir visokias parankines priemones.
Ir kai žmogus žios principus, kaip reikia padėti tokiam žmogui, visada ras sprendimą, kaip tą įgyvendinti. O jei žmogus turės geriausius įtvarus ir nežinos, kaip juos naudoti, tai jokios naudos ir nebus“, – sakė L. Darginavičius.
Gaivinimas kai kada beprasmis
Kita svarbi pirmosios pagalbos dalių – žmogaus gaivinimas. Tačiau L. Darginavičius atkreipė dėmesį, kad apie gaivinimą taikiu ir karo metu reikėtų kalbėti kiek iš skirtingos perspektyvos.
„Jei tai susiję su trauminiais sužalojimais, didelės apimties traumomis, tas gaivinimas, jei žmogus nukraujavęs, yra mažai prasmingas ir šansai jį atgaivinti yra labai maži. Pirmas dalykas, tai reikia sustabdyti kraujavimą ir bandyti atstatyti prarasto kraujo kiekį“, – komentavo jis.
Čia gydytojas priminė, kad labai svarbu dar užbėgant įvykiams už akių kraujo centrams, bankams būti apsirūpinusiems kraujo atsargomis.
„Ne per seniausiai kraujo centrai kvietė žmones aukoti kraujo, nes dėl COVID-19 izoliacijos ir kitų priežasčių žmonės neidavo aukoti kraujo. Taigi būtina atsargų turėti tiek kasdieninėms paslaugoms – operacijoms, didesnes traumas patyrusiems žmonėms, tiek juo labiau jei įvyktų toks dalykas kaip kariniai veiksmai. Net jei ir nebūtų nukentėjusių civilių, tiems patiems kariams reikėtų padėti“, – komentavo L. Darginavičius.
Dirbtinis kvėpavimas – ne pirmoje vietoje
Tuo metu kalbėdamas apie pagalbą teikiant dirbtinį kvėpavimą jis priminė, kad pagal Europos gaivinimo tarybos rekomendacijas visuomenei, ne medikams, svarbiausia atlikti krūtinės ląstos paspaudimus.
„Jei įvyko staigi mirtis, svarbiausia yra laiku atpažinti ir kviesti pagalbą. Trečias žingsnis jau – pradėti atlikti krūtinės ląstos paspaudimus. O tie įpūtimai nėra net ne numeris vienas, ne numeris du ir ne numeris trys.
Iš pradžių kraujas dar yra įsotintas deguonimi, kad kelioms minutėms deguonies pilnai užtenka, svarbiausia, kad būtų pilnai atkuriama kraujotaka, širdis varinėtų kraują, o tą mes paspaudimais tą ir sukuriame“, – pasakojo gydytojas.
Apie tai, kaip pasirengti galimai karo grėsmei, skaitykite čia arba žiūrėkite vaizdo įraše:
Pasiteiravus, ką reikėtų žinoti esant dūmų ar cheminiam pavojui, gydytojas per daug neišsiplėtė, tačiau priminė svarbiausius momentus.
„Nieko nenustebinsiu sakydamas, kad esant dūmų pavojui reikia kaip įmanoma greičiau pasišalinti iš patalpos. Kaip pataria ugniagesiai, reikėtų patalpas palikti pažeme. Juo labiau tiek darbe, tiek namuose būtų naudinga vieną kartą metuose pabandyti pasipraktikuoti, kur atsidaro langai, kur – ne, kur kokios durys ar laiptinės“, – sakė jis.
Pašnekovas pridūrė, jog mokymus, kaip suteikti pirmąją pagalbą, turėtų praeiti kiekvienas ir žinias periodiškai atnaujinti: „Taip pat ne mažiau svarbu ištikus tokioms situacijos nepanikuoti“.
