Daugiau apie tai – TV3 žiniose.
Viena už kitą galingesnė ir išmanesnė, tokia žemės ūkio technika ūkininkus vilioja pardavėjai.
„To proto kuo toliau, tai jie jau už mus protingesni... Pagal tendencijas turim eiti į priekį kartu su technika – negalim prie arklinių vežimų pasilikt ir mes“, – sako ūkininkai.
Trauktoriaus vairuoti nebereikia
Technologijos dabar taip ištobulėjo, kad traktoriaus vairuoti pačiam nebereikia, svarbu tikslius sklypo duomenis suvesti ir kliūtis pažymėti, o tada kabinoje gali filmus žiūrėti, muzikos klausyti ar medituoti.
„Jūs atvažiuojate iki lauko, suvedate sklypo ženklus, kad jis yra tam tikro dydžio, nustatyti kur stulpas ar medis ir jūs vieno mygtuko paspaudimu paspaudžiate ir jis važiuoja, jis privažiavęs stulpą atpažįsta, jei būna purškimo sistema, tai ji susilanksto ar apvažiuoja ir panašiai. Tai tokios sistemos ir padeda ūkininkui dirbt“, – pasakoja „Rovaltra“ Projektų grupės vadovas Audrius Pupinis.
Traktoriai ne tik išmanūs, bet ir gerokai manevringesni. Yra jau ir autonominė technika – joje nei vairo, nei vairuotojo kabinos nebesimato.
„Ūkininko darbas visas yra atvežti jį į lauką ir paleisti numatytai operacijai, pavyzdžiui šitas sąstatas gali dirbti žemę, ir iš šito bunkerio išberti smulkias sėklas arba trąšas“, – teigia „Agrokoncerno“ komercijos direktorius Arnas Radzevičius.
O kiek ir kokių trąšų berti gali apskaičiuoti dronas.
Valdomas iš bet kur
„Mes skenuojam pasėlius ir tada pagal esančią biomasės kiekį, kiek tų augalų yra, mes parenkame tręšimus ar augalų apsaugos produktų programas pagal kintamą normą“, – sako A. Radzevičius.
Tokį droną specialistas gali valdyti būdamas bet kurioje pasaulio vietoje, o droną prižiūri... robotas.
„Iš esmės tai pilnai robotizuotas sprendimas dronas automatiškai pradeda operaciją, atlieka viską ir grįžęs nusileidžia ir kai nusileidžia, jis užsidaro, robotas jam pakeičia bateriją ir nukrauna duomenis į serverius“, – pasakoja „Agrokoncerno“ komercijos direktorius.
Taip taupomos lėšos ir žmogiškieji resursai, o pastaruoju metu darbo jėgos ūkiuose labai trūksta.
„Kuo daugiau automatizuot ir supaprastinti darbą, nes tas žmogus ypač regione yra labai sunkiai randamas, kuris gali ir nori visą laiką praleisti technikoje“, – komentuoja A. Radzevičius.
„Ūkininkui kasmet vis daugiau užduočių, nes technika tobulėja labai stipriai ir klausimas, o kiek sugebės ūkininkai pasinaudoti tomis naujomis technologijomis, tad nori nenori turi tapti išmanesnis kiekvienais metais, jeigu nori pagaminti pigiau, naudodamas pačias moderniausias technologijas“, – teigia verslo ir socialinės partnerystės centro direktorė Rita Petlickaitė.
Sunku įpirkti
Ūkininkai sako jau ne vien žemės ūkio subtilybes, bet ir informacines technologijas išmanyti reikia. Tik ar tokią techniką, kuri kainuoja trečdalį ar pusė milijono, ūkininkai pajėgūs įpirkti.
O ūkyje ir ne vieno padargo reikia, tad dėl žemų produkcijos kainų smaugiami ūkininkai sako, kurį laiką apie naujoves teks tik pasvajoti:
„Visa technika brangi, ne tik traktoriai, čia yra 10-20 metų investicija kol gal gausi tą nulį kol galėsi tą nulį ir į pelną išeit. Neaišku kada bus grąža, o kai bus grąža vėl reiks naujint“.
„Dabar sunkmetis yra. Važiuojam streikuoti, tai ne be reikalo streikuojam, sunku“.
O specialistai sako, kad sprendimų visada yra.
„Tam, kad su vienu traktoriumi mes galėtumėm kuo daugiau apdirbti... perkam vieną traktorių, galingus padargus ir vienas žmogus su tuo traktoriumi gali apsidirbti 1000 ha ir nereikia samdyt arba 5 traktorių ūkyje turėt“, – sako „Ivabaltės“ atstovas Vidmantas Kareiva.
„Kyla klausimas ką daryti, jei aš negaliu įpirkti pačios brangiausios technikos, galbūt yra kiti sprendimai, technikos nuoma, kooperacija ir taip toliau“, – sako Verslo ir socialinės partnerystės centro direktorė Rita Petlickaitė.
Kauno pašonėje praūžusioje parodoje „Ką pasėsi..“ bemaž 400 dalyvių pristatė įvairiausias žemės ūkio naujoves.
Daugiau skaitykite vaizdo reportaže, esančiame straipsnio viršuje.
