Pirmadienį vykusioje spaudos konferencijoje Tėvynės sąjungos frakcijos narė, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narė Rasa Juknevičienė pristatė Tėvynės Sąjungos pasiūlymus dėl karo tarnybos reformavimo ir pateikė du galimus reformos variantus.
Tėvynės Sąjunga mano, kad pradinės privalomosios karo tarnybos atlikimas vyraujančia nuolatinės 12 mėnesių tarnybos forma, esant dabartinei saugumo aplinkai, ribotiems valstybės ištekliams, kintantiems kariuomenės uždaviniams NATO narystės sąlygomis ir mažėjančiam pradinės privalomosios karo tarnybos karių skaičiui yra neefektyvus ir neprisidedantis prie šalies gynybinės galios bei Aljanso bendros gynybos pajėgumų stiprinimo.
Pasak R. Juknevičienės, Tėvynės Sąjunga, išanalizavusi du galimus karo tarnybos reformų variantus, siūlo juos platesniam visuomenės svarstymui:
I variantas. Profesionali kariuomenė, universalus pradinis 7 savaičių apmokymas visiems.
18 – 24 metų amžiaus jaunuoliai, pasitikrinę sveikatą, atlieka 7 savaičių pradinį karinį apmokymą. Baigęs karinį apmokymą, jaunuolis gali pasirinkti arba profesinę kariuomenę, arba toliau tęsti civilinį gyvenimą ir yra įrašomas į rezervą (aktyvųjį arba individualųjį).
Pagal šį variantą visi fiziškai tinkami vyrai tarp 18 ir 24 metų amžiaus atliks 7 savaičių pradinį karinį apmokymą. Į aukštojo mokslo instituciją priimti asmenys galės pradinį karinį apmokymą atlikti vasaros ar kitu jiems tinkamu metu.
I variante numatomos Kariuomenes pajėgos: profesinės kariuomenės karių iki - 8,600, aktyvaus rezervo karių iki - 5,000, universalaus pradinio apmokymo karių - iki 3,000 per metus.
Pasak Tėvynės Sąjungos narės, I variantas turi šiuos privalumus:
1. Įgyvendinama Konstitucijos nuostata („Lietuvos valstybės gynimas nuo užsienio ginkluoto užpuolimo - kiekvieno Lietuvos Respublikos piliečio teisė ir pareiga. Įstatymo nustatyta tvarka Lietuvos Respublikos piliečiai privalo atlikti karo ar alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą. Krašto apsaugos organizavimą nustato įstatymai”)
2. Remiamasi gerai paruoštais instruktoriais ir jau esančia infrastruktūra.
3. Sukaupia bazinį karinį apmokymą praėjusių žmonių rezervą mobilizacijos atveju.
4. Sudaro sąlygas atrinkti tinkamiausius iš norinčių pasirinkti tarnybą profesinėje kariuomenėje.
5. Duoda jaunimui galimybę susipažinti su kariuomene ir apsispręsti, ar tokia profesija jiems tinka.
6. Šaltinis paruoštų karių Savanorių pajėgoms (aktyviajam rezervui).
7. Sudaro sąlygas jaunimui pakeisti įprastą, kai kam ir neigiamą patirtį bei aplinką, įgyti naujų įgūdžių,drausmės ir galbūt net pradėti gyvenimą iš naujo;
8. Išlaiko karių paruošimo bazę ir infrastruktūrą; reikalui esant, lengva ją praplėsti.
9. Išlaikomas kariuomenės ryšys su visuomene, kariuomenė neužsidaro tik savo interesų rate.
II variantas. Profesinė kariuomenė. Karo prievolės vykdymo sustabdymas.
Esant dabartinei saugumo situacijai, kol nėra agresijos ar ginkluoto užpuolimo grėsmės, karo prievolės vykdymą Tėvynės Sąjunga siūlo pristabdyti. Kadangi Konstitucija neleidžia karo prievolės atsisakyti, derėtų nagrinėti galimybę ją atidėti įstatymo nustatyta tvarka.
Seimas, tvirtindamas ribinius kariuomenės personalo skaičius atitinkamiems metams numatytų, jog privalomosios karo tarnybos karių skaičius yra 0 tol, kol vėl nenuspręstų šio skaičiaus didinti atnaujindamas šaukimą. Tuo tarpu karo prievolininkų duomenų bazė būtų toliau tvarkoma, o savanoriškas jų rengimas tęsiamas ir plečiamas.
Sustabdžius šaukimą į privalomąją karo tarnybą, į profesinę karo tarnybą norintieji būtų priimami asmenys, kurie per bandomąjį laikotarpį įgytų pradinį parengimą ir po to pasirašytų sutartį trijų metų tarnybai. Garbingai baigę tokią terminuotą tarnybą asmenys galėtų ją pratęsti iki 5 metų arba pereiti į aktyvųjį ar individualųjį rezervą.
Gerai atlikusiems bent 3 metų tarnybą asmenims įstojus mokytis į aukštąją mokyklą, būtų teikiama valstybės parama mokslo išlaidoms dengti (50-100 proc. mokesčio už mokslą, o jei mokomasi valstybės finansuojamose vietose, reikėtų ieškoti kitokių paramos formų).
Karo tarnybos reforma turi būti vykdoma atsižvelgiant į istorines tradicijas. Lietuvos nepriklausomybė buvo iškovota ir ginama pirmiausia savanorių pajėgomis. Todėl veiksmingų krašto apsaugos savanorių pajėgų išlaikymas ir plėtra, taip pat šių pajėgų pagalbininkės – Šaulių Sąjungos – stiprinimas turi būti vienas iš valstybės gynybos politikos tikslų. Šaulių sąjunga būtų rezervas ir profesinei karo tarnybai, ir savanorių pajėgoms.
Siekiant pritraukti jaunimą į Šaulių sąjungą, savanorius ir profesinę karo tarnybą, propaguoti karo tarnybą kaip prestižinį užsiėmimą, būtina įvesti karinio rengimo ir mokymo elementus profesinėse, vidurinėse mokyklose ir gimnazijose.
II varianto privalumai:
1. Tik savanoriška tarnyba.
2. Sutaupomos lėšos.
3. Patrauklaus kariuomenės įvaizdžio kūrimas nuo paauglystės.
