Dar pernai pavasarį į Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) akiratį pakliuvusio Panevėžio apygardos teismo civilinių bylų teisėjo Rimanto Savicko baudžiamojoje byloje pagaliau baigtas ikiteisminis tyrimas.
Ikiteisminis tyrimas – pusantrų metų
Kaip „Akistatą“ informavo Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos departamento prokuroras Justas Laucius, dabar vyksta susipažinimas su byla. Beje, įtarimai šioje byloje pateikti ir teisėjo dukrai Justei Savickaitei.
R. Savickas daugiau nei pusantrų metų nebedirba teisėju – jo, kaip teisėjo, įgaliojimus Seimas sustabdė. Per tą laikotarpį nušalintasis teisėjas porą kartų bandė apskųsti per ilgai, jo manymu, trunkantį ikiteisminį tyrimą, tačiau Vilniaus 1-asis apylinkės teismas jo skundus atmetė. „Prokurorai sugalvojo šimtus priežasčių, kaip nepatenkinti mano skundo, – tvirtina R. Savickas. – Ir dar kaltina mane, kad neva aš kaltas, kad taip ilgai trunka bylos ikiteisminis tyrimas. Bet aš juk, kaip ir visi žmonės, turiu teisę skųsti ir noriu, kad kuo greičiau viskas paaiškėtų, kad nekabočiau, kaip iki šiol, tarp dangaus ir žemės...“
Teisėjas sako, jog ne tik prieš jį, bet ir prieš jo šeimą suorganizuota susidorojimo kampanija. „Kai nušalino mane nuo pareigų, reikėjo kažkuo užsiimti, kaip nors išlaikyti šeimą. Taigi nutariau teikti teisines paslaugas, – pasakoja R. Savickas. – Tuoj pat sužinojo STT ir visi ėmė mane pulti: „Teisėjas dirba už atlygį!..“ Tačiau koks aš teisėjas? Mane gi nušalino...“
Nušalintajam teisėjui buvo paaiškinta, jog šeimą dabar gali išlaikyti žmona Vaiva Savickienė, kuri dirba teisėja Panevėžio apygardos administraciniame teisme. „Tačiau ir žmonai jau parašytas nuosprendis, – piktinasi R. Savickas. – Šiuo metu žmona serga, tai klausimas dėl patarimo prezidentei atleisti ją iš pareigų Teisėjų taryboje atidėtas.“
Kaip sako R. Savickas, padėtis jo šeimoje įtempta. Abu su žmona turi nedarbingumo lapelius. Šeimoje auga 2 nepilnamečiai vaikai, dukra, dėl kurios kilo triukšmas, mokosi universitete ir augina mažą vaiką. „Beje, tuo metu, kai neva prašiau suklastoti nedarbingumo lapelį savo dukrai, ji dar laukėsi vaikelio. Jai pablogėjo sveikata. Taigi padariau nusižengimą, kad už negaluojančią dukrą paėmiau jai išrašytą nedarbingumo lapelį? Kuris tėvas to nepadarytų? Įdomiausia, kad šiek tiek vėliau už tą patį nedarbingumo lapelį baudžiama jau mano žmona!“
Įtaria susidorojimą
R. Savickas teigia, jog jo bėdos prasidėjo nuo tada, kai jis 2008-ųjų rudenį pabandė padaryti karjerą – pareiškė norą tapti Civilinių bylų skyriaus pirmininku.
„Su tokiais išsišokėliais kaip aš anksčiau ar vėliau bandoma susidoroti. Prieš porą metų, kai Teisėjų taryboje svarstė mano kandidatūrą į skyriaus pirmininkus, iš tuometinės prezidento V. Adamkaus patarėjos Aušros Rauličkytės išgirdau, kad aš ne tik pirmininku, bet ir teisėju dirbti negaliu. Girdi, yra įtarimų, kad aš piktnaudžiavau tarnybine padėtimi... Informacija, esą Savickas – kyšininkas, buvo paskelbta savais kanalais žiniasklaidai tam, kad suformuotų ir visuomenės, ir parlamentarų nuomonę“, – įsitikinęs R. Savickas.
Nušalintasis teisėjas piktinasi, jog ir dabar, pabaigus ikiteisminį tyrimą, prokuroras J. Laucius bando apriboti susipažinimo su ikiteisminio tyrimo medžiaga laisvę. „Yra toks terminas – „diskrecijos teisė“, – sako R. Savickas. – Tai va, naudodamasis ta diskrecijos teise, prokuroras ir nustatė terminą bei būdą, kaip susipažinti su medžiaga: iki rugsėjo 24-osios galiu šią medžiagą skaityti Generalinėje prokuratūroje. Bylą sudaro 14 tomų po maždaug 220 puslapių. Prašiau leisti pasidaryti kopiją, tai nesutiko: girdi, viskas turi būti ir taip aišku, nes turiu aukštąjį teisinį įsilavinimą... O kad aš su ramentais vaikštau, nes neseniai operavo koją, ir važinėti kiekvieną darbo dieną į Vilnių man problema – tai čia nerimta priežastis?“
Kaip nuo žąsies vanduo
Pikti liežuviai plaka, kad „Savickų klaną“ seniai reikėjo „sutvarkyti", nes buvę labai jau įsijautę į pareigas ir vos ne viešai ėmęsi ginti savo draugų interesus. Kad parodytų, jog ir teisėjai nepakantūs savo prasižengusiems (gal ko nors nepasidalinusiems?) kolegoms, kaltė esą padalinta tarp sutuoktinių.
„Galbūt mes ko nors nežinome, tačiau tokius įtarimus, kokie pareikšti R. Savickui, galima pareikšti bet kuriam teisėjui, – „Akistatai" sakė teismų sistemoje dirbantis žmogus, nenorėjęs skelbti savo pavardės. – Įdomiausia tai, kad antrasis teisėjas, Arnoldas Šukaitis, išlipo iš balos sausas. Tik buvo Teisėjų etikos ir drausmės komisijoje apsvarstytas. Ir pelnęs tik pagrūmojimą piršteliu – pastabą. Klanas savo žmonių neaukoja..."
Tie patys pikti liežuviai tvirtina, jog teisėją A. Šukaitį gynė ne tik Panevėžio apygardos teismo pirmininkas Valdas Petras Meidus, bet ir Teisėjų garbės teismo narys Viktoras Kažys – Apeliacinio teismo teisėjas, kuris 2008 metais išteisino dėl kontrabandos nuteistus garsiojo kontrabandininko Viliaus Karaliaus bendrininkus Gintarą Simanyną ir Valdą Sutranavičių. Jie buvo ne tik išteisinti – dar grąžinta 140 000 svarų sterlingų už parduotas užsienyje cigaretes ir mikroautobusas.
Priminsime, kad 2002-aisiais, įkliuvus kontrabandininkams broliams M. ir V. Railoms, o vėliau – ir gaujos organizatoriui Viliui Karaliui, pastarojo draugės tėvas, tuometinis Lazdijų apylinkės teismo pirmininkas Arvydas Gudas, ėmėsi būsimojo žento „išlaisvinimo operacijos“. Tam pasitelkė kolegas – Panevėžio miesto apylinkės teismo ir Biržų rajono apylinkės teismo pirmininkus Darių Japertą bei Palmyrą Linkevičienę.
Štai čia ir šmėsteli Panevėžio apygardos teismo teisėjo A. Šukaičio pavardė. Tai jis nutarė atmesti prokurorų skundą ir sunkiu nusikaltimu įtariamam V. Karaliui neskirti suėmimo.
Tik faktai:
2009 metų balandžio 28 dieną po keletą mėnesių trukusių dviejų Panevėžio apygardos teismo teisėjų pokalbių pasiklausymo Generalinė prokuratūra nutaria kreiptis į Seimą ir prašyti panaikinti civilinių bylų teisėjo Rimanto Savicko ir baudžiamųjų bylų teisėjo Arnoldo Šukaičio teisinę neliečiamybę.
Pernai gegužės 4 dieną Seimas, išklausęs Laikinosios komisijos išvadas, beveik vienbalsiai panaikino teisinę neliečiamybę teisėjui R. Savickui. Nors 65 Seimo nariai balsavo už tai, kad būtų panaikinta teisėjo A. Šukaičio teisinė neliečiamybė, jų balsų neužteko (reikėjo 71 balso).
Tiek R. Savickas, tiek A. Šukaitis teisininko karjerą pradėjo 1989 metais. 1995 metais abu buvo paskirti į Panevėžio apygardos teismą.
Įtariama, kad teisėjas R. Savickas piktnaudžiavo tarnyba. Siekdamas turtinės ir kitokios asmeninės naudos iš bankroto bylose paskelbtos bankroto administratorės Irenos Kleivienės, jos prašymu priėmė jai palankius procesinius sprendimus, o už tai 2008 metų spalį iš jos paėmė 60 litų vertės viskio butelį ir maisto produktų, kurių vertė 30 litų.
Įtariama, kad 2008 metų lapkritį R. Savickas iš I. Kleivienės paėmė 100 litų vertės viskio butelį, o gruodžio 29-ąją per Panevėžio apygardos teismo teisėją Arnoldą Šukaitį – 135 litų vertės viskio butelį.
Kaip įtariama, iš bankroto administratoriaus Algio Kleivos už tai, kad jis būtų paskirtas bankroto administratoriumi ir taip užtikrintų jam pajamų šaltinį, R. Savickas su A. Šukaičiu paėmė 990 litų vertės automobilio padangas – šios buvo uždėtos ant teisėjų medžioklei naudojamo automobilio ratų.
Teisėjas R. Savickas įtariamas paėmęs 2400 litų kyšį.
Bankroto administratorius A. Kleiva buvo įtariamas kyšio priėmimu, svetimo turto pasisavinimu, didelės vertės sukčiavimu bei piktnaudžiavimu tarnyba. Jam buvo pateikti įtarimai dėl neteisėto daugiau nei 32 500 litų pasisavinimo.
A. Kleiva administruodavo bankrutuojančias žemės ūkio bendroves ir įmones Panevėžio apskrityje, Kėdainių, Joniškio rajonuose, Anykščiuose.
Aurelija ŽUTAUTIENĖ
