Naujoji moksleivių maitinimo tvarka, įsigaliojusi rugsėjį, vis dar kelia aistras ir nepatinka mokinių tėvams, jį organizuojantiems verslininkams bei mokyklų vadovams.
Pasijuto antrarūšiu
Į „Sekundės“ redakciją kreipėsi tėvai ir pasakojo, kad „Vilties“ vidurinę mokyklą lankantis jų sūnus, gaunantis nemokamą maitinimą, yra diskriminuojamas. Panevėžiečiai teigė nenorintys konfliktuoti su mokyklos vadovybe, todėl apie problemas pasakojo anonimiškai.
„Mokymo lygis šioje mokykloje labai geras, bet mums nepatinka, kaip maitinami socialiai remtinų šeimų vaikai. Mūsų sūnus negali pasirinkti, ką valgyti. Būna situacijų, kai valgyklos darbuotojai liepia grąžinti vienus patiekalus ir pasiimti kitus. Į tokią situaciją patekęs vaikas jaučiasi nejaukiai ir klausia, kodėl jam tenka gerokai skurdesnis maistas, pavyzdžiui, skryliai, nors bendraamžiai valgo kepsnius“, – tvirtino moksleivio motina Monika (vardas pakeistas).
Moteris teigė, kad į kitą miesto mokyklą savo atžalas leidžiantys giminaičiai panašių problemų dėl vaikų maitinimo neturi. Esą ten mokiniams leidžiama pasirinkti patiekalus.
Valstybė pirmų–ketvirtų klasių moksleivio nemokamam maitinimui dabar skiria 3,38 lito, vyresniems mokiniams pietums skiriama po 3,90 lito.
Blynai kitaip
Pradėjus domėtis situacija mokyklose paaiškėjo, kad valgyklas aptarnaujantys verslininkai privalo laikytis naujosios moksleivių maitinimo tvarkos, įsigaliojusios rugsėjį, ir socialiai remtiniems mokiniams, kuriems maitinimo išlaidas kompensuoja valstybė, patiekia daugiau daržovių, mėsos, žuvies patiekalų ir vaisių.
Naujoji tvarka popieriuje atrodo gražiai. Tačiau norint gauti skanesnių ar įvairesnių patiekalų už juos tenka primokėti, nes valstybės veltui dalijami pietūs neretai atrodo skurdūs. Kai kurių mokyklų mokiniai gali rinktis iš dviejų patiekalų, o kartais ir visai neturi pasirinkimo – tenka imti tai, kas įtraukta į naujai sudarytus valgiaraščius.
„Kai nueiname į mokyklas, direktoriai ir mokytojai kalba, kad tėvai nepatenkinti“, – esamą situaciją apibūdino Panevėžio apskrities valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Maisto skyriaus vedėja Violeta Krivickienė.
Verslininkams, organizuojantiems maitinimą mokyklose, išsigelbėjimu tapo karštieji užkandžiai, kurie iš esmės yra tie patys nuo seno gaminami patiekalai, tik neįtraukti į ministerijos sveiko maisto sąrašus. Pavyzdžiui, už žemaičių blynus, bulvių plokštainį ar varškės apkepą moksleiviams tenka susimokėti patiems.
„Kadangi pagal ministro nutarimą yra leista duoti karštus užkandžius, tai verslininkai pasiūlo patiekalus, nors ne visi tai daro“, – pažymėjo V.Krivickienė.
Maisto ir veterinarijos tarnybos specialistė sutiko, kad karštieji užkandžiai yra įprasti patiekalai, tik kitaip pavadinti.
„Verslininkai taip įvardina. Jie turi teisę karštų užkandžių valgiaraštį susiderinti su mokyklos administracija ir su bendruomene. Ir jeigu tai padaroma – yra teisėta. Viskas priklauso nuo mokyklos vadovo“, – teigė Maisto skyriaus vedėja.
Pažeidimų nedaro
V.Krivickienė patikino, kad patiekalus mokiniams gaminančios ir juos karštais užkandžiais pavadinančios valgyklos jokių pažeidimų nedaro.
„Nemažai tėvų skundžiasi esama padėtimi. Šiuo atveju mes negalime nieko padaryti, nes verslininkai vykdo įsakymus. Jeigu jie moksleiviams duoda karštus užkandžius, kurie atitinka reikalavimus, mes nieko nesakome“, – komentavo V.Krivickienė.
Išgirdusi nusiskundimus, kad mokiniai negali pasirinkti patiekalų valgykloje, „Vilties“ vidurinės mokyklos direktorė Danutė Iljinienė stebėjosi, kad dėl maitinimo problemų tėvai pirmiausia kreipiasi į žiniasklaidą, o ne į juos.
„Ministerijos yra nustatyti patiekalai. Valgyklos darbuotojos privalo laikytis reikalavimų. Skundų sulaukiame, bet jų neišvengia ir kitos mokyklos. Vaikų diskriminacijos nėra, bet valgyklos darbuotojos priverstos laikytis neprotingos maitinimo organizavimo naujos tvarkos. Ji mums nepatinka, bet mes negalime elgtis kitaip“, – kalbėjo mokyklos vadovė.
Pandoros skrynia
Naująja maitinimo tvarka teigė esanti nepatenkinta ir moksleivių maitinimą „Vilties“ vidurinėje mokykloje organizuojanti verslininkė Tamara Temnikova. Ji tikino, kad laikosi su Maisto ir veterinarijos tarnyba suderinto valgiaraščio ir dėl jo iki šiol nėra gavusi jokių nusiskundimų.
„Vieną dieną gaminame mėsos patiekalus, antrą dieną – žuvies, o trečią – miltinius. Šios tvarkos mes privalome laikytis. Mūsų valgiaraščiai patvirtinti, Sveikatos centras juos tikrino, jokių nusiskundimų nesame gavę“, – teigė T.Temnikova.
Pasak verslininkės, naujoji tvarka atvėrė Pandoros skrynią. Uždraudus saldumynais prekiauti mokyklų valgyklose, vaikai jų patraukė ieškoti į netoliese esančius kioskus ir parduotuves.
„Mes už tai, kad vaikai galėtų pasirinkti, kasdien gaminame tris mėsos patiekalus ir du miltinius“, – sakė verslininkė.
Tačiau T.Temnikova pripažino, kad nemokamam maitinimui skirtas valgiaraštis gerokai skurdesnis.
„Gaminame tik du patiekalus, pavyzdžiui, iš miltinių patiekalų vienas būna keptas, o kitas – virtas. Žinau, kad tėvai ir vaikai tuo nepatenkinti, bet mes nusižengti įstatymui negalim“, – tikino T.Temnikova. Verslininkė mano, kad tos mokyklos valgyklos, kurios maitina vaikus įvairesniais patiekalais, daro nusižengimus, nes nesilaiko naujosios tvarkos.
Gamina įvairiau
„Žemynos“ vidurinės mokyklos direktorius Romualdas Grilauskas vaikų maitinimo problemą sugebėjo išspręsti. Mokykla savo žinioje išlaikė valgyklą, todėl net ir tiems vaikams, kuriems priklauso valstybės maitinimas, pietums pagamina įvairesnių patiekalų. Tačiau, skirtingai nei verslininkų aptarnaujamose mokyklose, „Žemynoje“ maisto ruošimas yra brangesnis.
„Reikia daugiau žmonių, jei norima pagaminti įvairesnių patiekalų, taigi sąnaudos būna didesnės. Todėl darbą organizuojame patys, nes norime maitinti vaikus geriau. Verslininkai pagalvoja apie papildomas išlaidas. Jie moka už patalpų nuomą, šildymą, o mes – ne. Manau, kad reikia tik noro, ir vaikus galima pamaitinti gerai“, – įsitikinęs R.Grilauskas.
Švietimo įstaigos vadovas mano, kad kai kurios mokyklos aklai laikosi ministerijos patvirtintų pavyzdinių valgiaraščių, nors tai daryti nebūtina.
„Ko gero, kai kuriose mokyklose vaikai maitinami pagal ministro patvirtintus valgiaraščius. Mes ne taip elgiamės, pavyzdžiui, jeigu siūloma vištiena, tai galėtų būti pagamintas ne tik vištienos kepsnys, bet ir vištienos kotletas, guliašas“, – aiškino direktorius.
R.Grilauskas mano, kad naujoji tvarka yra gera, nes skatina vaikus maitinti sveikai, tačiau ir sąmyšio dėl jos mokyklose netrūksta.
Mantas TOMKŪNAS
