Įsivėlę į užsienio klientų banko sąskaitų slėpimo skandalus, stambiausi Šveicarijos bankai vienas po kito pradėjo publikuoti grėsmingas savo klientų pinigų srautų pasitraukimo iš šalies prognozes. Pastarąjį panašų įvertinimą šiomis dienomis pateikė „UBS“ „Wealth Management“ skyriaus vadovas Jurgas Zeltneris, pabandęs paruošti investuotojus pakankamai liūdnai tendencijai. Pasak jo, artimiausiais metais „UBS“ gali netekti 12–30 milijardų frankų (9,8–24,6 milijardo eurų) šiuo metu kontroliuojamų lėšų. Be to, visus šiuos pinigus iš banko išims europiečiai klientai, bijantys mokestinių problemų savo gimtinėje.
Panika tarp europiečių, saugančių savo pinigus Šveicarijoje, jau prasidėjo – per antrąjį šių metų ketvirtį „UBS“ neteko 10 milijardų frankų (8,2 milijardo eurų) klientų aktyvų.
Analogiškas prognozes publikuoja ir „UBS“ konkurentas – „Credit Suisse“. Bankas mano, kad per ateinančius dvejus metus jo klientai iš Vakarų Europos iš savo sąskaitų išims iki 37 milijardo frankų (30,3 milijardo eurų). Be to, nuo 2009 metų „Credit Suisse“ jau prarado apie 30 milijardų frankų (24,6 milijardo eurų) europietiškų investicijų, kurias, tiesa, kol kas pavyksta kompensuoti pinigų iš besivystančių rinkų srautu. Pavyzdžiui, 2011 metais europiečiai iš „Credit Suisse“ sąskaitų iš viso išėmė apie 8 milijardus frankų (6,5 milijardo eurų), tačiau klientai iš besivystančių rinkų bankui atnešė papildomus 45 milijardus frankų (37 milijardus eurų). Panašiais argumentais investuotojus ramina ir „UBS“. Savo interviu „Finanz und Wirtschaft“ banko vadovas Sergio Ermotti atkreipė dėmesį į tai, kad per pastaruosius pusantrų metų banko klientų aktyvai tik padidėjo 60 milijardų frankų (49,3 milijardo eurų).
Pagal vokiečių kompanijos „Zeb/Rolfes Schierenbeck Associates“ vertinimus, šiuo metu europiečiai Šveicarijoje nuo mokesčių slepia apie 800 milijardų frankų (657 milijardai eurų). Iki 2016 metų, įsitikinę kompanijos ekspertai, ši suma gali sumažėti maždaug 200 milijardų frankų. Be to, didžiąją dalį šio pinigų „nutekėjimo“ sudarys klientai iš Vokietijos, su kuria Šveicarija jau sudarė susitarimą dėl galimo mokesčių nemokėtojų išdavimo. Tačiau dabartiniai susitarimai šiuo metu yra kvestionuojami opozicinės Vokietijos socialdemokratų partijos, kuri reikalauja didesnio skaidrumo bendradarbiaujant ir grasina Šveicarijos bankams, kad iš jų bus atimta licenzija darbui šalyje.
Šveicarijos bankų analitikai kol kas neskuba „laidoti“ šalies kaip europiečių pamėgtos pinigų saugojimo vietos ir pažymi, kad įvardyti skaičiai yra tik spėlionės – „būrimas iš kavos tirščių“. „Esmė yra ta, kad niekas neturi tikslių duomenų apie kiekvienos konkrečios šalies gyventojų sąskaitų apimtį, juk pinigus iš Šveicarijos perkels toli gražu ne visi europiečiai. Man atrodo, kad stambiausi bankai be jokių problemų išgyvens kai kurių klientų išėjimą, ko negalima pasakyti apie smulkias ir vidutines organizacijas. Tokios struktūros istoriškai fokusuojasi ties kažkokiomis konkrečiomis rinkomis, pavyzdžiui, Vokietija ar Austrija. Masinio klientų iš Vokietijos pasitraukimo atveju nedidelis bankas, orientuotas į tą rinką, bijau, paprasčiausiai nustos egzistuoti“, – mano „Vontobel“ Šveicarijos finansinio sektoriaus analitikas Andreas Vendetti. Pasak jo, kai kurie nedideli Šveicarijos bankai gali pasitraukti iš verslo jau ateinančių metų pradžioje.
