Remigijus RAINYS
Klaipėdos rajono teisėsaugininkai narplioja uostamiestyje gyvenusio švedų verslininko, buvusio Švedijos garbės konsulo Leifo Siksteno Anermalmo (62 m.) žūties aplinkybes. Netoli Purmalio kaimo, šalia sodų bendrijos "Pakrantė", apie vidurnaktį iš darbo į namus bičiulių parvežta mergina pastebėjo paplentėje kylančius dūmus, o draugams nuvažiavus priėjo arčiau ir pamatė degantį žmogaus kūną. Atvažiavę ugniagesiai kūną užgesino, o įkandin atskubėję medikai konstatavo vyriškio mirtį. Kiek vėliau paaiškėjo, kad tai verslininko L. S. Anermalmo palaikai. Juos identifikuoti padėjo velionio žmona klaipėdietė Julija, pradžioje atpažinusi vyro, nuolat rūbus pirkdavusio Palangos parduotuvėje "Du milžinai", drabužių skiautėje išlikusią firminę etiketę, o po to ir įsižiūrėjusi į jo veidą. Moteris dėl išvakarėse iš namų trumpam į susitikimą su neva iš Turkijos atvykusiais verslininkais išėjusio, tačiau per naktį taip ir nesugrįžusio vyro dar ryte buvo kreipusis į Klaipėdos policiją ir prašė paskelbti jo paiešką.
Apžiūrėję įvykio vietą, Klaipėdos rajono kriminalistai nustatė, kad aukštielninkas gulėjęs švedo kūnas buvo aplietas benzinu ir padegtas. Įtariama, jog prieš tai vyriškis buvo surištas ir uždusintas polietileniniu maišeliu ar pasmaugtas. Negyvėlio kojos buvo sukryžiuotos, o rankos pakištos po savimi. Neatmetama, jog verslininkas buvo nužudytas kitoje vietoje, o tik po to suvyniotas į polietileną ir atvežtas prie sodų bendrijos bei padegtas. Netoliese palikti ir tušti indai nuo benzino.
Kiek vėliau Klaipėdos senamiestyje buvo surastas Švedijos atstovybei priklausantis automobilis, kurį nužudytasis nuomojosi. Tvarkingai užrakintas automobilis stovėjo netoli kurdų kilmės Turkijos piliečiui Ibrahimui Esenui (34 m.) priklausančio kebabų baro "Ibrahim paša", su kuriuo švedas tą vakarą ir ketino susitikti. Vienas automobilio šviestuvas dar degė, salone aptikti sudaužyti švedo akiniai ir kiti asmeniniai daiktai. Todėl pradžioje kelta versija, kad verslininkas galėjo būti užpultas ir nužudytas tik norint apiplėšti, mažai tikėtina.
L. S. Anermalmas uostamiestyje apsigyveno nuo 1997 metų, kai pradėjo dirbti bendros Švedijos ir Lietuvos įmonės "Genčių nafta" samdomu generaliniu direktoriumi. Verslininkas atstovavo ir šios bendrovės akcijų turinčios švedų firmos "Svenskapetrouleum exploration" interesams. 2000 metais Klaipėdoje buvo įkurtas Švedijos konsulatas ir Leifas tapo šios valstybės garbės konsulu. Jo rūpesčiu Švedijos konsulatas buvo įkurdintas "Genčių naftos" patalpose. Tačiau praėjusių metų pavasarį bendrovės valdyba L. S. Anermalmą iš direktoriaus pareigų atleido. Pradžioje buvo teigta, kad taip daroma dėl natūralios vadovų kaitos, tačiau jam kažkodėl buvo uždrausta lankytis bendrovės patalpose. Paprastu pensininku tapęs verslininkas atsistatydino iš garbės konsulo pareigų, tačiau liko gyventi Klaipėdoje, nes čia buvo vedęs perpus už save jaunesnę žmoną, su kuria augino du vaikus. Rudenį naujasis "Genčių naftos" direktorius Janas Hagenas kreipėsi į Klaipėdos ekonominę policiją ir pareiškė, kad L. S. Anermalmas per pastaruosius ketverius metus pasisavino bendrovei priklausiusį 452 032 litų vertės turtą. Buvusiam vadovui mesti kaltinimai, kad jis sukčiavo permokėdamas kitoms bendrovėms už naftos transportavimą bei pigiau parduodamas lietuvišką naftą, o papildomai užsidirtus pinigus pervesdavo į savo sąskaitas Latvijos bankuose. L. S. Anermalmo iniciatyva buvo sukurta individuali įmonė, kuri neva konsultavo "Genčių naftą" dėl naftos kainų ir taip užsidirbo kelis šimtus tūkstančių litų. Spėjama, kad per panašius sandorius nemažą turtą susikrovė ir kai kurie L. S. Anermalmo pavaldiniai. Pats verslininkas tuos kaltinimus visuomet neigė, o ikiteisminį tyrimą atliekantys pareigūnai kol kas susilaiko nuo bet kokių komentarų, nes bylos tyrimas kol kas sustabdytas, kol bus gauti revizijos rezultatai.
Todėl pagal vieną iš tiriamų švedo nužudymo versijų, jo nužudymą visai logiška būtų sieti su naftos verslu, tačiau Klaipėdos rajono kriminalistai sulaikė tris su kitais "pensininko" verslais susijusius įtariamuosius. Ikiteisminį tyrimą atliekantys pareigūnai teigia, jog turi pakankamai įkalčių, kad kreiptųsi į teismą leidimo ilgesniam laikui suimti jau minėto kebabų baro "Ibrahim paša" savininką, kurdų kilmės Turkijos pilietį Ibrahimą Eseną, jo įmonės akcininką tautietį Yilmazą Kają (22 m.) bei verslininku prisistatinėjantį Švedijos Karalystės pilietybę turintį turką Altunsayarą Beyazydą (46 m.). Visi trys įtariamieji turi laikinuosius leidimus gyventi Lietuvoje. Manoma, kad įtariamieji su nužudytuoju L. S. Anermalmu galėjo turėti neišspręstų finansinių problemų. Visi trys įtariamieji neneigia pažinoję buvusį Švedijos garbės konsulą ir net bendravę su juo tą lemtingąjį vakarą, tačiau atmeta bet kokį dalyvavimą jį nužudant.
