Suomijos migracijos tarnyba suteikė politinį prieglobstį Chadižatui ir Malikui Gatajevams, kurie iš Lietuvos buvo priversti pasitraukti dėl Valstybės saugumo departamento (VSD) persekiojimo. Kaltinamas vyriškis šiuo metu yra Suomijoje, kur sulaukė politinio prieglobsčio.
Ketvirtadienį Lietuvos apeliacinis teismas išnagrinėjo čečėno Maliko Gatajevo ir jo advokatės apeliacinį skundą dėl griežtų uostamiesčio teisėjų sankcijų, kai Klaipėdos apygardos teismas patenkino prokurorų prašymą skelbti nuteistų dėl savavaldžiavimo čečėnų Chadidžato ir Maliko Gatajevų paiešką bei už akių jiems skyrė suėmimą.
Skunde M. Gatajevo gynėja prašo panaikinti nutartį dėl suėmimo ir paieškos, nes Gatajevai yra Suomijoje ir dėl objektyvių priežasčių, kol nagrinėjami jų prašymai dėl prieglobsčio suteikimo, negali iš jos išvykti.
Tokiai pozicijai iš esmės neprieštarauja ir bylą kuruojantis prokuroras. Prokuratūros atstovui atrodo logiška sulaukti verdikto dėl prieglobsčio, o tik tada, jei bus galimybė ir būtinybė, taikyti čečėnui prievartos priemones.
Advokatė pabrėžia, kad M. Gatajevas neatvyksta į posėdžius uostamiestyje ne dėl to, kad slapstosi nuo teismo, o todėl, kad negali, neturi dokumentų kirsti sieną ir t. t.
Bylą išnagrinėjęs teisėjas Svajūnas Knizleris nutartį žada skelbti gegužės 8 dieną.
Suomijos Aukščiausiasis Teismas atsisakė Lietuvai išduoti mūsų šalyje nuteistą M. Gatajevą. Iš pradžių Helsinkio, o vėliau ir Suomijos Aukščiausiasis Teismas atsisakė Lietuvai išduoti čečėnus M. ir Ch. Gatajevus. Jų namuose Kaune gyvenę našlaičiai 2008 metų rudenį pasiskundė, esą globėjai juos reketuoja, o atsisakiusius mokėti muša ir grasina nužudyti. Iš vieno našlaičio esą paimta 400 JAV dolerių, o iš kitų – 350–600 litų.
Apkaltino sunkiais nusikaltimais
2009 metų birželį Kauno miesto apylinkės teismas M. ir Ch. Gatajevus pripažino kaltais dėl smurtavimo, grasinimo nužudyti ir savavaldžiavimo. Abiem buvo paskirta po 10 mėnesių nelaisvės. Praėjus keliems mėnesiams Kauno apygardos teismas sugriežtino bausmes ir skyrė po 1,5 metų nelaisvės.
2010 metų pradžioje iš pradžių Helsinkio, o vėliau ir Suomijos Aukščiausiasis Teismas atmetė prašymą išduoti sutuoktinius Lietuvai.
Galiausiai byla ėmė bliūkšti. Tų pačių metų kovo 23 dieną Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kolegija – kaip neobjektyvų ir šališką, panaikino Kauno apygardos teismo nuosprendį sutuoktiniams ir grąžino bylą nagrinėti iš naujo apeliacine tvarka. Suaugę Ch. ir M. Gatajevų globotiniai paliudijo apie smurtą, kuriuo Lietuvos saugumiečiai prievartavo duoti parodymus prieš juos išauginusius žmones.
Balsas.lt primena, kad kaltinimai čečėnams buvo grindžiami 20-metės Sedos Esimbajevos parodymais apie buitinį konfliktą su globėjais. Vėliau žiniasklaida skelbė, kad pagrindine čečėnų šeimos kivirčų priežastimi tapo Sedos santykiai su vedusiu vyru – VSD pareigūnu.
Persekiojamos čečėnų šeimos rėmėjus visą laiką stebino aktyvus VSD pareigūnų dalyvavimas byloje, kuri daugių daugiausiai atrodo, kaip elementarus buitinis konfliktas ar ginčas dėl tikro ar tariamo smurto artimoje aplinkoje.
Grozno angelais vadinami sutuoktiniai nuo Lietuvos teisėsaugos rado prieglobstį Suomijoje. Lietuvos teisėsauga dėl jų išdavimo kreipėsi turėdami Europos arešto orderį.
Nuteisus M. ir Ch. Gatajevus Lietuvoje, dalis globotinių buvo perduoti į vaikų globos namus „Vilniaus SOS kaimas“. Jų grąžinimo į nepriklausomybės siekiančią Čečėniją siekė iš ten atsiųsti Rusijos statytinio Ramzano Kadyrovo atstovai.
Trys M. ir Ch. Gatajevų globotiniai šiuo metu taip pat yra Suomijoje, kur paprašė šios šalies politinio prieglobsčio.
