Siuntoje numatyta „pagalba ginklais Ukrainai“, žurnalistams sakė S. Marin Briuselyje, ES valstybių vadovams susitikus aptarti tolesnių sankcijų Rusijai.
„Neatskleidžiame detalių, norėdami užtikrinti, kad siunta saugiai pasiektų Ukrainą“, – sakė premjerė. – Turime būti pasirengę remti Ukrainą tol, kol tęsis šis karas.“
Praėjus keturioms dienoms po Rusijos įsiveržimo į Ukrainą, Suomija sulaužė savo seniai galiojusį principą netiekti ginkluotės į karo zonas ir paskelbė, kad į Kyjivą atsiųs prieštankinių ginklų, automatinių šautuvų ir šaudmenų.
Po Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio kreipimosi į NATO ir ES, prašant padidinti karinę pagalbą, apie naujų ginkluotės partijų siuntimą šią savaitę jau pranešė keletas šalių, tarp jų Švedija, Jungtinė Karalystė ir Vokietija.
Rusijos invazija į Ukrainą sukėlė nerimą Suomijoje, ilgiau nei 100 metų priklausiusioje Rusijos imperijai. Per pastarąjį šimtmetį suomiai kariavo du karus su Maskva ir turi 1 340 km sausumos sieną su Rusija.
Šaltojo karo metais Kremlius privertė Suomiją nebendradarbiauti su Vakarų gynybos aljansu. Nors 1995 metais įstojo į Europos Sąjungą, šalis neprisijungė prie NATO, didele dalimi dėl to, kad baiminosi Maskvos atsakomųjų veiksmų.
Tačiau Rusijos invazija į Ukrainą pakeitė Suomijos piliečių ir politikų požiūrį į šalies narystę NATO. Pirmą kartą narystę Aljanse palaiko daugiau nei 50 proc. šalies gyventojų, rodo virtinė naujausių visuomenės apklausų.
