„Google“ paieškos sistemoje ieškant frazės „kodėl vyrai turi laukti prieš mylėdamiesi antrąkart?“ tarp paieškos rezultatų rasite informacijos apie prolaktiną. Prolaktinas yra hormonas, kuris, kaip manoma, yra atsakingas už po ejakuliacijos įvykstantį refrakcinį laikotarpį (tai mokslinis ir ne toks seksualus būdas pasakyti, kad vyrai po sekso negali iškart vėl mylėtis). Paieškojus kiek daugiau, tikriausiai aptiksite įvairių gydymų, kuriuose, kaip teigiama, naudojamas prolaktinas.
Prolaktino kiekį kraujyje didinantys maisto papildai gali padėti gaminti daugiau pieno maitinant krūtimi, arba šiek tiek padidinti krūtinę. Tačiau jeigu siekiate sutrumpinti laukimo laiką, verta geriau pagalvoti, ar tikrai norite vartoti preparatus, mažinančius šio hormono kiekį kraujyje.
Neiškus teorijos atsiradimas
Mokslininkų komanda iš Portugalijos iš pradžių norėjo ištirti biologinius mechanizmus, kurie lemia prolaktino poveikį refrakciniam laikotarpiui. Tiek žiurkių, tiek žmonių organizmuose šis hormonas į kraują patenka maždaug tuo metu, kai įvyksta ejakuliacija, o neįprastai didelis šio hormono kiekis kraujyje yra siejamas su sumažėjusiu lytiniu potraukiu.
Taigi atrodo logiška, kad jis gali turėti įtakos refrakciniam laikotarpiui.
„Tai parodo, kad pagrindinė prolaktino funkcija yra vyrų seksualinio potraukio mažinimas, – sakė tyrimui vadovavusi mokslininkė, dr. Susana Lima. – Tačiau tiesioginis ryšys tarp prolaktino ir vyrų refrakcinio laikotarpio niekada nebuvo tiesiogiai pademonstruotas. Nepaisant to, ši teorija tapo tokia populiari, kad dabar ji pasirodo ne tik vadovėliuose, bet ir žiniasklaidoje.“
Tyrimas atskleidė tiesą
Tačiau bandant išsiaiškinti, ar hormonas tikrai turi tokį poveikį, komanda atliko tyrimą su pelėmis. Jis parodė, kad šie du dalykai visiškai nesusiję.
„Pirma dirbtinai padidinome prolaktino kiekį gyvūnų kraujyje, prieš jiems seksualiai susijaudinant. Mes specialiai pasirūpinome, kad dirbtinis šio hormono kiekis atitiktų tą, kuris yra fiksuojamas natūralių lytinių santykių metu. Jeigu prolaktinas iš tiesų sukelia refrakcinį laikotarpį, gyvūnų seksualinis aktyvumas turėjo sumažėti“, – teigė viena iš tyrėjų, Susana Valente. Tačiau kaip rašoma žurnale „Communications Biology“, tai neįvyko.
„Prolaktino kiekio didinimas kraujyje, nesvarbu, ar bandant atkartoti natūralų jo išsiskyrimą lytinio akto metu, ar bandant seksualinį potraukį numalšinti, neturėjo įtakos seksualiniam aktyvumui ir nesutrumpino refrakcinio laikotarpio“, – rašo tyrėjų komanda.
Mokslininkai tiki, kad jų tyrimas pateikia stiprius įrodymus, jog prolaktinas neturi įtakos refrakciniam laikotarpiui. Eksperimentai buvo atliekami su pelėmis, nes jų seksualinis elgesys yra panašus į žmonių. Nors yra tikimybė, kad hormono funkcija gali skirtis priklausomai nuo gyvūnų rūšies, mokslininkai yra įsitikinę, kad laukimą lemia kiti veiksniai.
„Mūsų rezultatai rodo, kad tikimybė, jog refrakcinį laikotarpį sukelia prolaktinas, yra labai maža, – pridūrė S. Lima. – Dabar mes galime judėti pirmyn, ir tikimės išsiaiškinti, kas vyksta iš tikrųjų.“
