Trisdešimtmetis švedas A. Gustafssonas šiuo metu „Ultimate Fighting Champioship“ (UFC) pusiau sunkaus svorio kategorijos reitinge užima pirmą vietą. Aukščiau už jį – tik kategorijos čempionas Danielis Cormieras.
Savo karjerą UFC švedas pradėjo prieš aštuonis metus įspūdinga pergale nokautu pirmajame dvikovos su Jaredu Hammanu raunde. Dabar A. Gustafssonas (17 pergalių ir 4 pralaimėjimai) pradėjo pasiruošimą gegužės mėnesį vyksiančiai kovai su antrą vietą pusiau sunkaus svorio kategorijoje užimančiu Gloveriu Teixeira (26-5).
29-erių Laurynas „Kapitonas Lietuva“ Urbonavičius (7-1) tapo šios būsimos dvikovos dalimi.
„Viskas, perku bilietus“, - į savo auklėtinio atsakymą sureagavo treneris A. Lifšicas.
„Taip ir išskridau į Švediją, - prisiminęs nusijuokė L. Urbonavičius. - Nė sekundei nesuabejojau Alfredu. Tikrai net nepagalvojau, kad jis galėtų juokauti“.
Nėra „Palauk“
Kartu su A. Gustafssonu stovykloje lietuvis pluša jau savaitę. Prieš kelias dienas į stovyklą atvyko „Bellator“ asociacijos pusiau sunkaus svorio kategorijos čempionas Philas Davisas (17-3). O jau kitą savaitę atvyks UFC kovotojai Jimi Manuwa (17-2) ir Iliras Latifi (13-5).
„Tada bus dar sunkiau, - nusijuokė geros nuotaikos nestokojantis L. Urbonavičius penktadienio vakarą. - Bet čia netrūksta ir vietinių gerų kovotojų. „Allstars“ salėje verda gyvenimas. Vakarais dirbame individualiai arba prisijungiame prie grupės. Penktadienio vakarą buvo imtynių grupės treniruotė. Galiu pasakyti, kad tikrai buvo, ką veikti ir ko išmokti“.
Lietuvis pabrėžė, kad stovyklos metu dar nebuvo nė vienos lengvos treniruotės. „Jos yra labai sunkios. Tikėjausi, kad tokios ir bus, tačiau negalėjau net pagalvoti, kad jos bus tokios intensyvios, - teigė kovotojas. - Jau pirmą treniruotę teko atsistoti šparinguotis su Alexu. Vakare padirbėjome su „letenomis“, o kitą dieną – imtynės. Jau ten tai pasistengiau 120 procentų: veidą nusibrozdinau, visą ausį nusivariau, barzdą susibaladojau“.
Pasak L. Urbonavičiaus, „Allstars“ treniruočių centre išsireiškimas „padirbėsiu lengvai“ neegzistuoja. „Čia pasimuliuoti nesigauna. Lietuvoje su silpnesniais partneriais gali kiek pailsėti treniruotės metu, pažaisti, o čia tokie bajeriai niekaip neišdegs. Treniruodamasis su šiais vyrukais privalai kaip šuo įsikabinti į savo priešininką ir bandyti jį parversti. Iš visų jėgų. Čia nėra žodžio „Palauk“, - sakė L. Urbonavičius.
Veltui pergyveno
„Kelis kartus pavyko A. Gustafsonną numesti, bet dėl to reikėjo vos ne iš kailio išsinerti, - prisipažino L. Urbonavičius. - Jis yra aukštas (196 cm, - aut.past.) ir šiuo metu sveria apie 105 kilogramus“.
Paklaustas, kokį įspūdį palieka viena iš UFC žvaigždžių, L. Urbonavičius pabrėžė, kad „Allstars“ salėje nosį užrietusių kovotojų nėra. „Su A. Gustafssonu teko vieną kartą papietauti ir treniruotis ne vieną kartą poroje. Jis yra paprastas vyrukas. Kiekvienas čia besitreniruojantis supranta, kad kovotojų duona yra sunki, kiekvieną dieną laukia sunkios treniruotės. Labai smagu, kad salėje tvyro supratinga atmosfera – vienas kitą visi supranta. Nėra nė vieno čia užrietusio nosies“, - sakė lietuvis, kuris prisipažino prieš išvažiuojantis į Švediją bijojęs tik vieno dalyko.
„Visada sakau, kad esu berniokas iš kaimo, todėl stresavau tik dėl vieno – nelabai draugauju su užsienio kalbomis, - nusijuokė L. Urbonavičius. - Viską suprantu, bet pačiam liežuvis nesiverčia. Tačiau salėje yra latvių, rusų, angliškai šnekančių vaikinų. Matau, kad su visais kuo puikiausiai susišnekame. Viskas yra gerai“.
Dvasios ir kūno dvikova
„Į kiekvieną treniruotę einu kaip į karą. Žiauriai sunku. Tokių krūvių nesu patyręs. Tikrai norėjau sužinoti, ką reiškia treniruotis su aukščiausio lygio kovotojais, norėjau pamatyti, kokius krūvius jie privalo atlaikyti, - pabrėžė kovotojas iš Lietuvos. - Stebiu, renku informaciją, grįšiu ir tęsiu treniruotes tokiu pačiu intensyvumu“.
Pasidomėjus, ar liko nustebintas treniruočių specifiką, L. Urbonavičius pabrėžė, kad didelių stebuklų dar nematė, tačiau nustebino vienas svarbus niuansas.
„Lietuvoje mes nuolat akcentuojame technikos treniruotes. Čia buvo vos kelios technikai skirtos treniruotės, - traukė pečiais lietuvis. - „Allstars“ salėje mes kovojame, grumiamės, kovojame. Dėl to, dabar visas mano veidas subraižytas ir apdaužytas. Kiekvieną rytą atsikeliu ir galvoju „Eina sau, treniruotė“. Noriu į ją, bet kartais atrodo, kad protas, širdis ir dvasia trokšta, o kūnas visiškai nenori. Bet prasijudu ir žingsniuoju, nes žinau, kad po tokių treniruočių tikrai tapsiu stipresnis“.
Svajonė ir šeima
Netrukus L. Urbonavičius prisipažino, kad apie tokias stovyklas savo karjeros pradžioje net negalėjo pasvajoti. „Kai tik pradėjau užsiiminėti mišriais kovos menai, svajojau pasiekti patį aukščiausią lygį, norėjau žengti į narvą, tačiau niekada net nepagalvojau apie tokias stovyklas, - kalbėjo kovotojas. - Žinai, tai puikiai supras tie, kurie žaidžia krepšinį: žengti į aikštelę pažaisti kartu su LeBronu Jamesu ir Kobe Bryantu – svajonė? Aš tai pasiekiau mišrių kovos menų srityje. Pajaučiau tą jėgą, supratau, kas yra aukštas lygis. Ir supratau, kad viskas yra įmanoma, nes visi mes esame žmonės“.
Labiausiai Švedijoje besitreniruojantis lietuvis spėjo pasiilgti savo šeimos. „Kiekvieną dieną susiskambiname su žmona. Labai pasiilgau. Labai pasiilgstu šeimos, kai tik esu nuo jos atskirtas. Būtent tokiomis akimirkomis suprantu, kad šeima yra labai svarbu, - teigė L. Urbonavičius. - Dabar sėdžiu ir galvoju apie žmoną ir dukrytę. Na, bet toks jau mano darbas, šįkart teko išvykti į komandiruotę. Dirbu, po savaitės juk sugrįšiu“.
