Šiuo metu Rusijos reikalai fronte Ukrainoje nėra geri – prarastos svarbios pozicijos Zaporižios srityje ir šalies Bachmuto, nors ir nėra kritinės svarbos, tačiau labai skaudžiai atsiėjo Rusijos kariuomenės ir ją palaikančių asmenų motyvacijai.
Kol Rusijos kariuomenė diktavo sąlygas ir užėmė dalį Ukrainos rytinių ir pietinių žemių, propagandininkai buvo pakilime ir kalbėjo apie „žygiavimą iki Berlyno“. Vėliau, kai ukrainiečiai sulaukė Vakarų ginkluotės pagalbos ir sugebėjo sustabdyti Rusijos puolimą, o dar vėliau ir pereiti į kontrpuolimą, pačioje Rusijos prasidėjo taip vadinamųjų „z korespondentų“ cenzūra (ar savicenzūra, baiminantis valdžios susidorojimo).
Ypač tai tapo akivaizdu po nepavykusio J. Prigožino maišto ir lėktuvo, kuriuo jis skrido, sprogimo. Daugelio analitikų manymu, Kremlius tokiu būdu pademonstravo savo galią ir pašalino garsiai apie problemas kariuomenėje kalbėjusį karo verslininką.
Prognozuojamai, daugelis kitų viešai apie karą komentavusių asmenų, kurie iki tol nevengė kritikos Rusijos valdžiai, pradėjo mažiau apie tai kalbėti.
Todėl nesenas propagandininko, buvusio Rusijos propagandinės naujienų agentūros „Regnum“ redaktoriaus Modesto Kolerovo prisipažinimas, kad jis „su siaubu laukia duomenų apie netektis iš fronto“ demonstruoja labiau susitaikymą su tuo, kas vyksta fronte ir „nebegalėjimą tylėti“ negu norą kelti dirbtinas sensacijas.
„Mylimas „Wagner“, kurie užėmė Bachmutą, neteko daugiau nei 20 tūkst. žmonių. Nukautų. Tai yra daug. Neaptarinėsime, kiek pas mus dabar netekčių, tai yra dideli skaičiai – su siaubu laukiu eilinio atnaujinimo“, – kalbėjo jis viename iš pokalbių propagandiniame kanale.
