Apie tai, koks yra Leonas XIV-asis laidoje „Dienos komentaras“ – pokalbis su asmeniškai jį pažįstančiu Vilniaus Arkivyskupu Gintaru Grušu.
Girdim iš popiežiaus pirmųjų mišių, pirmojo pamokslo, kad daugiau jokio karo, kad širdyje nešiojosi mylimos ukrainiečių tautos kančias. Taip pat, kad kuo greičiau būtų pasiekta taika, kaliniai išlaisvinti, vaikai grįžtų į šeimas. Paminėtas ir Gazos ruožas, kad nedelsiant būtų civiliams suteikta humanitarinė pagalba. Ar tai reiškia, kad šis popiežius dalyvaus daugiau ir politiniame gyvenime ar bent ir karų? Kaip vertinat tuos pasisakymus vakarykščius?
Jo pirmi žodžiai, kai išėjo į balkoną, buvo ramybė jums arba taika jums, priklauso nuo to, kokioje kalboje verti. Visi dalykai, kuriuos jis išvardijo vakar, buvo tie dalykai, kuriuos popiežius Pranciškus nuolat kartodavo ir tai rodo, kad tai bus jo vienas iš rūpesčių. Jis kaip tik apie III pasaulinį karą, dalimis po visą pasaulį vykstantį, tai jis dirbs dėl taikos.
Popiežius Pranciškus kažkaip švelniau ar nuosaikiau sakydavo, dabar vis tiek, atrodo, griežčiau. Tai mes galim manyt, kad jis ne tik pasisakys, bet gal ir kumščiuku trinktels.
Manau, kad prie Pranciškaus buvo labai daug diplomatinių užkulisių. Manau, kad jie toliau tęsis, bet ir momentas dabar yra, kas vyksta Gazos ruože, kas vyksta Ukrainoje, kur reikia, kad būtų pasakyta, ir jis pasakė.
Dabar mes matom naująjį popiežių, koks jis buvo iki šiol. Tai nuotraukose jis stovi su guminiais batais viduryje balos ir aiškinasi, kaip žmonių gyvenimas atrodo. Yra vaizdo įrašai, kur Peru gyventojai groja, o jis paėmęs mikrofoną dainuoja su Kalėdom. Tai koks jis yra?
Jis yra ganytojas ir jis yra tas, kuris yra su savo kaimene. Jis daug metų yra misionierius, tai jis eina į žmones, bet jis irgi yra vienuolis. Jis save prisistatė, kad jis yra Augustino sūnus, augustinionas. Ir tai yra labai pastatyta ant tarpasmeninio santykio su meile tiek su Dievu, su Kristumi centre, tiek su žmonėmis. Ir jis, kaip savo vienuolyno vyresnysis, palaikydavo kontaktus tiek su savo visais kunigais visame pasaulyje, bet, ką mes matėm ypač iš Peru, kad jis tą daro su visais, visa savo liaudimi ir tos nuotraukos tą ir pabrėžia, kad jis yra tikrai arti žmonių.
Jūs esat bene vienintelis Lietuvoje, kuris pažįsta jį asmeniškai. Tai iš kur jūs jį pažįstat ir koks jis asmeniškai bendraujant?
Jis buvo vyskupų dikasterijos prefektas, o ta dikasterija rūpinasi visais vyskupais, vyskupų atranka, veikla vyskupų konferencijose, kariuomenės ordinariatais. <…> Labai nuolankus, nuosaikus žmogus, geras klausytojas, bet ir išmintingų įžvalgų turi, lengva su juo bendrauti ir tai matėsi tose nuotraukose, bet ir vyskupų lygmenyje. <…> Toks paprastas žmogus, tylus, mūsų santykiai daugiau darbiniai buvo, tai tam lygmenyje daugiau, bet su juo tikrai ar prie pusryčio stalo, ar prie vakarienės labai malonu ir nėra įtampos. Jis ir sakė, kad buvo paklaustas, ar sutinki, kad esi išrinktas, tai sakė labai ramiai, ir vardą pasirinko ramiai. Nebuvo jokių įtampų ir tai tikrai yra jo kasdienybė. Jis labai ramiai žiūri į labai sudėtingas situacijas.
O, kaip manot, koks bus bažnyčios tolimesnis gyvenimas jam atėjus? Tos pradėtos reformos toliau tęsis, nesitęs?
Dėl reformų, tai jis jau yra signalizavęs, kad sinodas eina pirmyn. Pirmą dieną su kardinolais susitikęs, jis išvardijo visus pagrindinius punktus iš pirmos popiežiaus Pranciškaus enciklikos, kurie jis mano, kad yra svarbūs, svarūs ir pasakė, kad jis juos tęs. Tai ta reforma tęsis, man atrodo, mes nematysim tų didžių bangavimų, nes jis yra kanonistas, tai jis labai tvarkingai turėtų sustatyti tuos pakeitimus. Tai bus švelnesnis ėjimas. <…>
Visą pokalbį išgirskite aukščiau esančiame vaizdo įraše.
