Studijų kreditas – kokį jį turime? Kokio jo norime? Su kokiu galime jaustis visaverčiais europinėje erdvėje?
Tokie ir panašūs klausimai turėtų kamuoti visus akademinės bendruomenės narius ir jau iki 2011 m. rugsėjo 1 d., kai pagal Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymą numatyta pradėti taikyti naująją kredito sampratą.
Ir tikrai – apie Europos studijų kreditų perkėlimo ir kaupimo sistemą (ECTS), prie kurios bando pereiti visa Europa nuo Bolonijos deklaracijos pasirašymo 1999 m., Lietuvoje vis daugiau diskutuojama. Nacionalinės reikšmės ECTS projektas neretai pavadinamas vieninteliu keliu į akademinės bendruomenės tarpusavio susikalbėjimą Lietuvoje ir su savo užsienio partneriais.
Įgyvendinant ECTS nacionalinės koncepcijos rengimo projektą, nemažai diskusijų akademinėje bendruomenėje kelia studentų pasiekimų vertinimai, mat dažniausiai įvertinamas tik galutinis rezultatas, visiškai neatsižvelgiant į įdėtas pastangas, einant rezultato link.
Apie naują požiūrį į studijas, grėsmes ir viltis, siejamas su naujuoju projektu, diskutuojame kartu su įvairių sričių ekspertais, kurie tikrins ECTS projekto metodikos pritaikomumą.
Kokią šio projekto naudą įžvelgiate nacionaliniu mastu?
Daiva Lepaitė (Vilniaus universitetas, kokybės darbo grupė). Nacionaliniu mastu projektas suteikia galimybę keisti studijų programų rengimo ir įgyvendinimo kultūrą Lietuvos aukštajame moksle. Kadangi Lietuvos aukštasis mokslas yra bendrojoje Europos erdvėje, tai aktualu sukurti skaidrią ir veikiančią sistemą.
Pavyzdžiui, studijuojant pagal „Erasmus“ mainų programą įgyta mūsų studentų patirtis turėtų būti užskaitoma jiems grįžus toliau studijuoti Lietuvoje. Tokiu būdu projektas sudaro galimybes didesniam atvirumui, mainams ir „programiniam susikalbėjimui“ su partneriais Europos šalių universitetuose.
Kadangi studijų kredito samprata pas mus yra traktuojama daugiau mechaniškai ir suvokiama, kad „lietuviškas 1 kreditas lygus 1,5 europinio kredito“, tai šis projektas taip pat sudaro galimybes keisti požiūrį. Studijų kredito sampratos kaita reiškia, kad bus kitaip organizuojamos ir studijos – pradedama labaiu atsižvelgti į studentą bei jo mokymosi intensyvumą.
Todėl akcentuočiau ne rodikliais apibrėžtus projekto rezultatus, bet projekto poveikį visų aukštojo mokslo dalyvių supratimo apie studijų programų rengimą ir jų įgyvendinimą kaitą.
Žymantė Jankauskienė (Vilniaus kolegija, visuomenės sveikatos studijų kryptis). Kalbant apie aukštąjį mokslą, sunku akcentuoti nacionalinį aspektą, mastą, nes esame Europos aukštojo mokslo erdvės dalimi, todėl neabejotinai svarbu užtikrinti studijų tarptautiškumą.
Tai ypatingai aktualu sveikatos priežiūros specialistų rengimui, kuomet kalbame apie sveikatos sampratą, teikiamas sveikatos priežiūros paslaugas, jų turinį, prevencines priemones. Neatsitiktinai gydytojų, slaugytojų, akušerių rengimą reglamentuoja sektorių direktyvos ir siekiama unifikuoto šių specialistų rengimo visoje ES.
Vida Umbrasienė (Lietuvos muzikos ir teatro akademija, meno studijų kryptis). Projektas yra itin naudingas ir aktualus menininkams, o ypač muzikams.
Menininkų rengimas Lietuvoje iki šiol neturi reglamento, kuris ne tik įpareigotų rengti tik aukščiausios kokybės muzikus, bet ir apgintų nuo tam tikrų brangiai kainuojančių nesusipratimų, susijusių su siekiu meno studijas formuoti remiantis bendru universitetinio išsilavinimo modeliu. Šis projektas naudingas tuo, kad atvers galimybę aiškiai parodyti meno studijų turinio, mokymo metodų ir vertinimo specifiškumą, be kurių neįmanoma įgyti kompetencijų, būtinų profesionaliam menininkui (muzikui).
Manau, kad „meno studijų“ kreditas, apibrėžiantis įgyjamas kompetencijas ir joms suformuoti reikalingą darbą, yra iš esmės kitoks. Šių studijų rezultatai (parengtos koncertinės programos ir meno projektai, sukurti muzikos kūriniai ir t. t.) jau yra meno kūriniai.
Algimantas Tamelis (Kauno medicinos universitetas, medicinos studijų kryptis). Mano manymu, įgyvendinant projektą, bus kūrybiškai peržiūrėtos visos studijų programos, kritiškai įvertinant jau turimą bagažą, identifikuojant trūkumus, logiškiau pagrindžiant programų sandarą ir ypač įvardinant pageidautiną rezultatą – kokybiškai pasirengusį absolventą.
Studijų siekinių principo pritaikymas žymiai pagerins studijų kokybę, nes studijų programos, jų sandara bus grindžiama ne ilgamete tradicija „mes visą laiką taip darėm ir buvo gerai“, o realiais poreikiais ir vidiniais ryšiais.
Eugenijus Valatka (Kauno technologijos universitetas, chemijos studijų kryptis). Chemijos pramonės sektorius ir su juo susijusi mokymo sistema yra vienas svarbiausių aukštos pridėtinės vertės produktus kuriančių sektorių šalyje. Siekiant ir ateityje užtikrinti šio sektoriaus konkurencingumą tarptautiniu mastu, būtina užtikrinti kokybišką aukštos kvalifikacijos specialistų ruošimo sistemą.
Viena iš priemonių studijų proceso kokybei įvertinti ir užtikrinti ir yra ECTS. Šis projektas, mano manymu, bus kertinis akmuo kuriant ir diegiant šią novatorišką studijų programų vykdymo metodiką visose Lietuvos aukštojo mokslo institucijose.
Manau, kad ECTS sistemos įdiegimas užtikrins platesnį suteikiamų kvalifikacijų (profesinio bakalauro, bakalauro, magistro) tarptautinį pripažinimą, suteiks dar didesnes galimybes studentų mobilumui, tuo pačiu padės gerinti studijų kokybę ir didinti mūsų institucijų tarptautinį matomumą.
Nacionalinė nauda aiški, tad dabar pakalbėkime kuo projektas bus naudingas konkrečiai studentams?
Ž. Jankauskienė. Projektas pakeis dėstytojo ir studento vaidmenį mokymo-mokymosi procese. Žinių „transmisijoje“ dėstytojo vaidmuo taps ne centrinis, bet daugiau orientuotas į studentą, jo darbo krūvį, reikalingą studijų siekiniams pasiekti.
Žinoma, išaugs ir studento atsakomybė. Jis bus įtraukiamas į studijų procesą kaip aktyvus mokymo-mokymosi proceso dalyvis. ECTS sistema padės studentui susiorientuoti, kiek laiko jam reikia pasiekti nustatytus studijų siekinius.
V. Umbrasienė. Projekto įgyvendinimas turėtų suteikti būsimiesiems studentams aiškesnę informaciją apie įgyjamas kompetencijas ir pasirinkti studijas pagal poreikius ir gebėjimus.
Studentai, o ypač menininkai studentai, labiausiai tikisi, kad studijos būtų palankios jų gabumams ir meniniam augimui. Drąsiai galiu sakyti, kad muzikantai (atlikėjai, kompozitoriai, muzikologai) yra vieninteliai studentai, kuriems aukštoji mokykla yra ta vieta, kur nebemoko profesijos amato.
Šis amatas jau yra įvaldytas mokantis muzikos didžia dauguma nuo 6-7 metų. Į aukštąją meno mokyklą ateina jau ne dvi ir ne tris atrankas bei talento patikrinimus ne tik respublikiniu, bet ir tarptautiniu mastu praėję jauni žmonės.
Jų tarpe nebūna atsitiktinių ar pasiklydusių pasirenkant aukštąją mokyklą. Būna tik nusivylę studijomis jauni menininkai. Taigi labai tikimės, kad projekto metu gimę dokumentai netaps draudimų ir standartų brūzgynais.
Inesa Šeškauskienė (Vilniaus universitetas, anglų kalbos filologijos studijų kryptis). Jei kalbame apie naudą, o gal greičiau vertę ir svarbą, tai projekto rezultatai studentams ir yra svarbiausi, nes apibrėžus kreditą mokymosi siekiniais ir studento darbo laiku, studentas tampa pagrindiniu „žaidėju“, pagrindiniu veiksniu ir tam tikra prasme studijų kokybės garantu. Palaipsniui turi įsivyrauti ir kitoks studentas – motyvuotas, siekiantis išsilavinimo, o ne tik diplomo.
Žingeidus, ieškantis, žodžiu, intelektualiai gyvas. Antra vertus, tokie turėtų būti ir dėstytojai. Negalėčiau sakyti, kad visuose universitetuose ir visuose padaliniuose to visiškai nebuvo, tačiau turime pripažinti, kad buvo ir yra nepakankamai.
Praktine prasme, įgyvendinus šį projektą studentas gautų įrankį studijoms matuoti, nes aiškiau suvoktų, ko, kiek ir per kiek laiko iš jo tikimasi.
Akademinė bendruomenė deda daug vilčių į ECTS, tačiau ar galime padiskutuoti ir apie grėsmes, kurios tyko keičiantis požiūriui į studijas?
Ž. Jankauskienė. Pagrindinės grėsmės sietinos su tiek dėstytojų, tiek studentų nuostatų bei vertybių pokyčiais.
Materialūs dalykai gali būti greit koreguojami, tam reikia tik pinigų, o kalbant apie studijų procesą, turime galvoti apie kintančią aukštojo mokslo didaktiką, nesėkmių toleravimą, kokybišką grįžtamąjį ryšį, studento ir dėstytojo pasitikėjimo savo jėgomis stiprinimą, motyvacijos studijoms bei profesinei veiklai skatinimą, aukštą atsakomybės lygį, kintantį studento ir dėstytojo vaidmenį.
Reikia keistis, nors mūsų (dėstytojų, studentų) vertybėms ir nuostatoms, kurios lemia elgseną, daro įtaką per daugelį metų susiformavę veiklos stereotipai, o juos pakeisti yra žymiai sunkiau.
V. Umbrasienė. Grėsmės menininkams, manyčiau, visada susijusios su ta pačia problema – meninės veiklos, taigi ir studijų specifiškumu, kuris tik iš dalies dera su kitų sričių universitetiniam lavinimui keliamais reikalavimais. Dirbtinis derinimasis prie standarto iškraipo meno studijų esmę.
Meno pasaulis tuo ir yra unikalus, kad jo raida neišvengiamai siejama su standartų ir tradicijų performavimu ar net neigimu (tai rodo visa meno istorija). Taigi akivaizdu, kad formalizuota gali būti tik ta studijų dalis, kuri supažindina su meniniu paveldu ir turima tradicija kaip istoriniu palikimu.
Bet pati kūrybinė veikla, t. y. meno kūrimas ar interpretacija (pvz., muzikos atlikimo menas) savo prigimtimi yra nesuplanuojamas. Ši aplinkybė parodo ir kitas dvi tikėtinas grėsmes, susijusias su meninio studijų kredito turinio formavimu, t. y. formalizavimu, kuris netyčia gali riboti meninės kūrybos ir individualios raiškos naujomis meno formomis laisvę.
Meninio studijų kredito, kuris neribotų atvirumo originalioms idėjoms, aprašymas darbo grupei, manau, bus pats sunkiausias išbandymas su labai neaiškiai prognozuojamomis pasekmėmis. Įspraustas į tam tikrą standartą menininko rengimas gali būti absoliučiai nesuprastas pačios menininkų bendruomenės. Tikėkimės, kad tai neįvyks.
I. Šeškauskienė. Mano supratimu, vienintelė ir pati didžiausia grėsmė yra mąstymo inertiškumas. Jei nesuvoksime, kad sampratą reikia keisti, nieko nepadarysime. Europinio studijų kredito esmė – jo sąsaja su mokymosi siekiniais ir studento darbo laiku. Iki šiol ta sąsaja buvo labai miglota.
Šiame 2,5 metų trukmės projekte Lietuvoje dalyvaus daugumos pagrindinių universitetų, dviejų kolegijų ir kitų aukštųjų mokyklų ekspertai. ECTS metodikos pritaikomumas bus patikrintas aštuoniose studijų kryptyse.
Skirtingų sričių ekspertai dalykinėse grupėse kurs „programų susikalbėjimo“ aplinką ir kalbą, nes dažnai aukštojo mokslo institucijų atstovai, nors ir atstovaudami tą pačią studijų kryptį turi skirtingas patirtis.
Per 100 specialistų parengs studijų aprašus, kurie leis atnaujinti studijų programas, o taip pat pasitarnaus užtikrinant studijų nuoseklumą tarp skirtingo edukacinio lygio aukštojo mokslo institucijose vykdomų programų.
