Euro zonoje nedarbo lygis rugpjūtį buvo toks pat, kaip ir liepą – 11 proc., bet sumažėjo, palyginti su praėjusių metų analogišku laikotarpiu, kai sudarė 11,5 proc.
„Eurostat“ apskaičiavo, kad visoje ES šių metų rugpjūtį nedirbo 23,022 mln. žmonių, iš jų 17,603 mln. – euro zonoje. Palyginti su šių metų liepa, nedirbančių asmenų skaičius ES valstybėse narėse sumažėjo 33 tūkst. ir 1 tūkst. euro zonoje. Palyginti su 2014 m. rugpjūčiu, nedirbančių asmenų visame regione sumažėjo 1,490 mln., o euro zonoje – 892 tūkst.
Ekonomistas Rokas Grajauskas teigia, kad Estijoje yra maždaug 1,5 karto didesni atlyginimai nei Lietuvoje. Lietuvoje „į rankas“ vidutinis atlyginimas šiuo metu siekia kiek daugiau nei 550 EUR, tuo tarpu Estijoje 870 EUR.
„Kokios to priežastys? Šalia to, kad Estijos įmonės našesnės ir darbo mokesčiai mažesni, yra ir kita labai svarbi priežastis - Estijoje žymiai lansčiau reguliuojami darbo santykiai. Lankstesnis darbo santykių reguliavimas leidžia pasiekti du labai teigiamus efektus - didėja konkurencija darbo jėgai, kas kelią į viršų atlyginimus, bei mažėja nedarbas. Koks skirtumas tarp nedarbo Lietuvoje ir Estijoje galima puikiai matyti iš grafiko. Belieka pridurti, kad Estija darbo santykių reguliavimo reformą įgyvendino 2009 m., t.y. per krizės įkarštį. Ar užteks mums sveiko proto eiti tokiu pačiu keliu?“, - socialiniame tinkle rašo ekonomistas.
Valstybių narių duomenimis, mažiausias nedarbas šių metų rugpjūčio mėn. buvo įregistruotas Vokietijoje – 4,5 proc., Čekijoje – 5 proc. ir Maltoje – 5,1 proc., o didžiausias Graikijoje – 25,2 proc. birželį ir Ispanijoje – 22,2 proc.
Šių metų rugpjūtį nedarbas sumažėjo dvidešimt trijose valstybėse narėse, keturiose išaugo, Rumunijoje išliko stabilus, palyginti su praėjusių metų analogišku laikotarpiu. Nedarbas labiausiai sumažėjo Estijoje – nuo 8 proc. 2014 m. birželio iki 5,7 proc. 2015 m. birželio, Slovakijoje – nuo 13,2 proc. iki 11,1 proc., Ispanijoje – nuo 24,2 proc. iki 22,2 proc., Bulgarijoje – nuo 11,4 proc. iki 9,7 proc., Airijoje – nuo 11,1 proc. iki 9,5 proc. ir Lenkijoje – nuo 8,7 proc. iki 7,2 proc.
Daugiausia nedarbas išaugo Austrijoje – nuo 5,6 proc. iki 5,7 proc., Belgijoje –nuo 8,6 proc. iki 8,8 proc., Prancūzijoje – nuo 10,4 proc. iki 10,8 proc. ir Suomijoje – nuo 8,7 proc. iki 9,7 proc.
Rugpjūtį ES nedirbo 4,610 mln. (20,4 proc.) jaunesnių nei 25 metų žmonių, iš jų euro zonoje – 3,131 mln. jaunuolių (22,3 proc.). Palyginti su 2014 m. tuo pačiu laikotarpiu, nedirbančių jaunuolių ES valstybėse narėse sumažėjo 448 tūkst., o euro zonoje – 262 tūkst.
Žemiausias jaunimo nedarbo lygis šių metų rugpjūčio mėnesį buvo užfiksuotas Vokietijoje – 7 proc., Austrijoje – 10,8 proc., Nyderlanduose – 11,2 proc., Danijoje – 11,4 proc. ir Estijoje – 11,5 proc. šių metų birželį. Didžiausias nedarbas registruotas Ispanijoje – 48,8 proc., Graikijoje – 48,3 proc. 2015 m. birželį, Kroatijoje – 43,5 proc. 2015 m. antrą ketvirtį ir Italijoje – 40,7 proc.
Nedarbas Lietuvoje lapkričio pradžioje buvo 8,3 proc. - per mėnesį jis padidėjo 0,2 proc. punkto, o palyginti su pernai lapkričiu -nepakito. Lietuvos darbo biržos duomenimis, lapkričio 1 dieną šalyje buvo 150,1 tūkst. bedarbių - 2,5 proc. daugiau nei prieš mėnesį, bet 0,6 proc. mažiau nei prieš metus.
Spalį į teritorines darbo biržas kreipėsi 23,4 tūkst. žmonių - 2,7 proc. mažiau nei rugsėjį ir 3,9 proc. mažiau nei 2014-ųjų spalį. Nedarbo lygis Jungtinėse Valstijose rugpjūtį sumažėjo nuo 5,3 proc. liepą iki 5,1 proc. rugpjūtį. 2014 m. sudarė 6,1 proc.
