Nuo okupantų besiginančioje šalyje populiarėja neįprastas karių reabilitacijos būdas – hipoterapija, kitaip – žirgų terapija. Tačiau vyrai sako neturintys ilgiems atsigavimams laiko ir ruošiasi vėl stoti ginti savo šalį.
Penkiametė Zlata pirmąkart jodinėja žirgu. Mergaitė džiaugiasi, o jos tėvai atidžiai stebi savo dukrą. Zlatos tėčiui Aleksejui tai irgi pirmas kartas – su šeima pailsėti nuo plataus masto karo pradžios. Tik prasidėjus masinei Rusijos agresijai 2022-ųjų vasario 24-ąją vyras gynė Ukrainos sostinę Kyjivą, saugojo Ukrainos sieną ties Baltarusija, dar vėliau gynė okupantų siaučiamą Bachmutą. Šių metų vasario pabaigoje Aleksejus patyrė sunkų smegenų sutrenkimą.
„Nusileidome ir gynėmės. Šūvis, kaip suprantu, buvo iš tanko. Kritau ant žemės. Ausyse spengia, galva sukasi, nieko nematai. Karas atima sveikatą iš kiekvieno. Kai būni įvairiose situacijose, nuolat jauti stresą, visų pirma, tai pakenkia širdžiai, viskam“, – sako Ukrainos karys Aleksejus.
Būtent todėl pėstininkas dalyvauja reabilitacijos kursuose Ukrainos kariams. Padedami specialistų šalies gynėjai gydosi ir fiziškai, ir psichologiškai. Karo psichologas Maksimas Baida teigia, kad visiems iš fronto grįžusiems kariams reikalinga psichologų pagalba. Kai negali bendrauti su artimaisiais, turi kęsti nuolatinius apšaudymus, susidurti su priešais, matyti, kaip žūsta bičiuliai, kariai patiria didžiulį stresą.
„Sėdi, tarkime, 20 žmonių apkasuose, atskrenda sviedinys. 15-ai iš jų nieko nenutiks, tačiau likusiems 5-iems pablogės psichoemocinė savijauta: prasidės stiprios stresinės reakcijos, sustiprės nerimas, gali ir agresyvumas išaugti. Karių šeimos tokių vyrų, sūnų ar tėvų nepasiruošusios sutikti, mat galvoja, kad jie liko tokie, kokie buvo iki karo“, – teigia karo psichologas M. Baida.
Sugrįžti į stabilią psichologinę padėtį kariams padeda žirgai. Gyvūnai priverčia juos nusišypsoti, juk ne kasdien jie jodinėja. Tai galima pavadinti bendravimu su žirgais – toks metodas vadinamas hipoterapija.
„Pirmiausia, atitraukti juos nuo to, ką jie išgyveno. Nuo to, kas vyksta mūsų šalyje, nuo negatyvių minčių. Kai žmogus jodinėja žirgu, kuris gyvas, kurio širdis plaka, kuris kvėpuoja, kai jis pats neliečia kojomis žemės, bet juda į priekį, – tai keistas, bet malonus jausmas“, – tikina vyresnioji trenerė Oksana.
Iki karo hipoterapija šiame klube Charkivo srityje užsiėmė vaikai. Dėl nuolatinių apšaudymų ir nedidelio atstumo nuo agresorių, valstybės jojimo klubas nutraukė savo veiklą, tačiau dabar ją vėl atnaujino – tik šįkart jodinėja ir kariai.
Po kuklaus hipoterapijos kurso kariai grįžta į fronto liniją. Mat jeigu psichinė sveikata vyrams itin stipriai nepašlijo, jie grįžta ginti savo šalies.
„Reikia tarnauti savo šaliai, nėra kada atsigauti. Po pergalės atsigausim“, – sako Ukrainos karys Andrejus.
Psichologo vertinimu, hipoterapija yra labiau dalinė, o ne visavertė karių reabilitacija.
„Mes kalbame būtent apie perėjimą iš karo sąlygų į taikos sąlygas. Kad vaikinai suprastų, kad be gyvenimo apkasuose yra žmonių, dėl kurių jie ir gina šalį“, – pasakoja M. Baida.
Vyras prisimena fronto linijoje buvęs ir anksčiau – trejus metus kovojo Donbase.
„2014 metais, aišku, kovojome. Bet dabar karas – didžiulis, naudojami visi įmanomi ginklai. Ir gradai, ir aviacija dabar dirba Donecko kryptimi. Dabar viskas rimčiau ir intensyviau“, – sako Ukrainos karys Aleksejus.
Aleksejus teigia, kad apginti savo gimtąją šalį – jo gyvenimo tikslas. Ir priduria: jeigu okupantų nesustabdys dabartinė karta, juos teks stabdyti vaikams.
Daugiau detalių ieškokite TV3 žinių reportaže, esančiame straipsnio pradžioje.
