REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Vilniaus savivaldybės politikai ketina pradėti diskusijas dėl dėl Ukrainoje žuvusių kario savanorio Tado Tumo ir režisieriaus Manto Kvedaravičiaus atminimo įamžinimo sostinėje.

Vilniaus savivaldybės politikai ketina pradėti diskusijas dėl dėl Ukrainoje žuvusių kario savanorio Tado Tumo ir režisieriaus Manto Kvedaravičiaus atminimo įamžinimo sostinėje.

REKLAMA

Trečiadienį sostinės taryba svarstys tai numatančią rezoliuciją. 

„(Taryba – BNS) mano, kad lietuvių aukos šiame kare turi būti tinkamai pagerbtos ir įamžintos Vilniuje“, – rašoma dokumente.

Joje pažymima, kad T. Tumo žūtis prie Bachmuto „skatina mus suvokti, kad Ukraina kovoja ne tik už savo, bet ir viso Vakarų pasaulio laisvę bei vertybes“, o M. Kvedaravičiaus filmai „Mariupolis“ ir „Mariupolis 2“  „liudija tiek besiginančiųjų ukrainiečių drąsą, tiek rusų ginkluotojų pajėgų žiaurumą ir nusikaltimus žmoniškumui bei karo nusikaltimus“.

Rezoliucijos autoriai kreipiasi ir skatina Vilniaus miesto savivaldybės istorinės atminties komisiją, bendradarbiaujant su savivaldybės administracija, rasti galimus būdus bei formas įamžinti žuvusius lietuvius Rusijos agresijos kare prieš Ukrainą.

REKLAMA
REKLAMA

Patvirtinus rezoliuciją, pasiūlymą dėl Ukrainoje žuvusių lietuvių įamžinimo suformuluotų Istorinės atminties komisija, kurį pateiktų priimti miesto tarybai.

REKLAMA

Iniciatyvos autorius – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos atstovas Aurimas Navys.

Jo frakcijos kolegė, Istorinės atminties komisijos pirmininkė Kamilė Šeraitė-Gogelienė BNS teigė, kad frakcija palaiko A. Navio idėją.

„Rezoliucija yra politinis pareiškimas, kad šie žmonės mums rūpi, kad priėmus rezoliuciją, Istorinės atminties komisija turės svarstyti tas įamžinimo galimybes“, – sakė K. Šeraitė-Gogelienė.

Anot jos, nors sostinėje galioja nuostata, kad žmonių atminimas gali būti įamžinamas tik praėjus dešimt metų po jų mirties, šiam reikalavimui gali būti padaryta išimtis.

REKLAMA
REKLAMA

„Ši rezoliucija reiškia tai, kad (...) komisija skatinama padaryti išimtį“, – teigė komisijos pirmininkė.

K. Šeraitės-Gogelienės teigimu, išimčiai netaikomas laiko apribojimas, apie asmens atminimo įamžinimą tada galima spręsti kad ir praėjus vienai dienai po jo mirties.

Tadas Tumas, slapyvardžiu Milžinas, pirmasis kare Ukrainoje gyvybės netekęs lietuvis. Jis žuvo vasario 23-iąją. Kaip skelbta, T. Tumas kartu su ukrainiečiu prie Bachmuto į priešakines linijas vežė minas, kai į automobilį pataikė rusų dronas. T. Tumas kovo viduryje palaidotas Antakalnio kapinėse.

Būdamas 45-ių kino režisierius Mantas Kvedaravičius buvo nužudytas 2022 metų pavasarį Ukrainos Mariupolio mieste, į kurį atvyko jam jau esant apsuptyje. Režisierius šiame mieste 2015 metais nufilmavo dokumentinę kino juostą „Mariupolis“, o prieš žūtį fiksavo apsuptame ir karo niokojamame mieste likusius gyventojus ir jų istorijas.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų