Kovo 5 d. (penktadienį) 19 val. Vilniuje, Menų spaustuvėje (Šiltadaržio g. 6) pristatomas šokio ir gyvos muzikos spektaklis „Taip“. Sudėtingą, ornamentiškai prisodrintą spektaklio choreografiją sukūrė, o ir atlieka Raimonda Gudavičiūtė ir Mantas Stabačinskas.
Minimalistinę meditatyvią kompozitorės E. Medekšaitės specialiai šiam spektakliui sukurtą elektroninę muziką gyvai išryškina ir praturtina violončelininkė Snieguolė Mikalauskienė.
Spektaklyje „Taip“ plėtojama viena svarbiausių žmogiškosios egzistencijos temų – meilės sau tema. Kviečiama patyrinėti savo pojūčius ieškant kelio į save, įsiklausyti, kokie jie būna, kai sau tariame: „Taip — esu tobulas toks, koks esu. Esu mylimas ir mylintis besąlygiškai toks, koks esu.“
Tomo Jundulo nuotr.
„Šiame pasaulyje esame ne dėl to, kad tektų rinkti meilę iš kitų ir šitaip patvirtinti savo vertę. Esame tam, kad įveiktume sudėtingą užduotį — mylėdami ir visiškai priimdami save, taptume vientisi ir išsipildę... Niekas kitas neprivalo mūsų mylėti, tik mes patys“, — teigiama spektaklio programoje.
Spektaklyje „Taip“ paliečiamos savęs ieškojimo kituose, praeities sąlygotumų, tylos atradimo triukšme temos, tyrinėjamas kiekviename mūsų esantis racionalusis ir intuityvusis pradai atstovaujantys mūsų vyriškąjį ir moteriškąjį aspektus, bandoma juos atskleisti ir sujungti. Kuo patrauklus vyrų pažeidžiamumas? Ir kuo patraukli moterų stiprybė, kai ji atstovauja ne vyriškojo, bet moteriškojo prado galią?
Šio spektaklio atmosfera kuriama ne tik choreografinio dueto. Kaip lygiavertė partnerė scenoje griežianti violončelininkė perteikia visada šalia esantį, dažnai nepastebimą būties grožį ir džiaugsmą.
Muzika šiam projektui sukurta specialiai. Tai savotiškos trumpos meditacinės kompozicijos, atskleidžiančios žmogaus būsenų kaitą skirtingomis situacijomis. Persipynusiais skirtingų plotmių garsais — akustiniais ir elektroniniais — išreiškiama sąsaja tarp vidinio ir išorinio gyvenimo. Na o violončelę jauna kompozitorė Egidija Medekšaitė pasirinko kaip instrumentą, šiuo atveju geriausiai perteikiantį meilės, šilumos, nuoširdumo ieškojimus. Kaip žmogaus balsas, ieškantis tikrojo savo aido, violončelė padeda surasti ir nueiti savo kelią į save.
Spektaklio atmosferą sukurti padeda, akcentus išryškina Vladimiro Šerstabojevo specialiai šiam projektui sukurtos video projekcijos.
Tomo Jundulo nuotr.
Sceninį įvaizdį atlikėjams sukūrė subtilia estetika pasižyminti kostiumų dailininkė Rūta Biliūnaitė — pati buvusi šokėja, pastaruoju metu „aprengianti“ daugelį Lietuvos šokio projektų. Paprastai Rūtos kostiumai tampa kūrinio dalimi — papildančia, išbaigiančia, suteikiančia niuansų, jie išreiškia spektaklio visumą, nuotaiką, temą.
Spektaklio premjera, įvykusi Kaune 2009 metų pabaigoje dar kartą įrodė, kad teiginys „Sunkiausia patikėti, jog esame nusipelnę meilės...“ yra teisingas. Galbūt kaip tik dėl nepakankamos meilės sau tiek daug dirbta kuriant šio spektaklio muzikinį ir choreografinį audinį... Šiaip ar taip, kūrybinės grupės pastangos vertos būti pamatytos ir išgirstos...
Bilietus į renginį platina „Bilietai LT“
Choreografija/atlikimas: Raimondos Gudavičiūtės, Manto Stabačinsko
Violončele groja: Snieguolė Mikalauskienė
Kompozitorė: Egidija Medekšaitė
Kostiumų dailininkė: Rūta Biliūnaitė
Šviesų dailininkas/videoprojekcijų autorius: Vladimiras Šerstabojevas
Reklamos stilius: Igno Maldžiūno
Idėjos autorė/prodiuserė: Audronė Molytė
Projektą remia: Kultūros rėmimo fondas.
Projektą įgyvendina: Muzikos festivalių paramos fondas.
Premjera 2009 m.
