Sodininkai Lietuvoje jau baigia nuimti obuolių derlių, kuris šiemet – gerokai menkesnis už pernykštį ir daugiametį vidutinį. Vis dėlto net ir nedideliam šiųmečiam derliui dėl kritusios pasaulinės paklausos nėra lengva rasti pirkėjus, šiemet obuolių iš Lietuvos sodininkų visiškai neperka Lenkijos perdirbėjai. Į saugyklas ir prekybos centrus netinkamus obuolius Lietuvos sodininkai šiemet gali realizuoti tik vietos sulčių ir vyno gamintojams.
AB „Anykščių vynas“ šiemet planuoja supirkti nuo 15 iki 20 tūkst. tonų obuolių. Tokį kiekį bendrovei pristatys maždaug 100 sodininkų ir obuolių supirkėjų, kurie surenka obuolius iš pavienių gyventojų.
Lenkijoje obuoliai paliekami pūti
Pasvalio rajone įsikūrusi bendrovė „Aukštikalnių sodai“ 95 proc. savo perdirbimui skirtos produkcijos šiemet pardavė vyno gamybai, likusius – sulčių gamintojams. Perdirbimui tenka parduoti maždaug pusę viso užauginto derliaus, nes maždaug tiek obuolių neturi prekinės išvaizdos, yra pažeisti krušos augant arba sutrenkti skinant ir į saugyklas nebegali būti gabenami.
„Darbai soduose jau eina į pabaigą, skaičiuojame, kad šiemet priskinsime 1,2 tūkst. tonų perdirbimui skirtų obuolių, iš jų 1,1 tūkst. tonų nukeliaus lietuviško vyno gamybai, 0,1 tūkst. tonų – sultims. Gerai, kad šiemet vyndariai dar perka obuolius, nes Lenkijoje ištisos gamyklos stovi – šiemet į Lenkiją neišvežėme nė vieno obuolio, nors ankstesniais metais maždaug pusę derliaus parduodavome Lenkijos perdirbėjams“, – sako Arvydas Paškevičius, „Aukštikalnių sodų“ direktorius.
Šiemet obuolių kainos pasaulyje smarkiai kritusios – jie superkami vidutiniškai po 10 cnt. už kilogramą. Gyventojai, į „Anykščių vyną“ atvežę didesnį kiekį obuolių, gali gauti iki 15 cnt. už kilogramą. Pernai tokius pačius obuolius buvo galima parduoti keliskart brangiau.
„Kai kurie sodininkai šiemet derliaus išvis nerenka ir palieka soduose supūti. Lenkijoje šiemet ant žemės liks apie 1 mln. tonų obuolių, nes daugeliui neapsimoka jų skinti tokiomis mažomis kainomis“, – pasakoja A. Paškevičius.
Mokesčiai vynams didėja
„Šiemet superkame iš esmės tik lietuviškus obuolius, vietiniams gamintojams atiduodame prioritetą ir importo atsisakėme. Ankstesniais metais obuolius pirkdavome ne tik iš Lietuvos sodininkų, bet ir iš Latvijos bei Lenkijos augintojų“, – sako Audrius Zuzevičius, „Anykščių vyno“ direktorius.
A.Zuzevičiaus teigimu, lenkiški obuoliai yra saldesni, jie labiau tinka natūralių sulčių gamybai, o lietuviški – rūgštesni, iš jų geriau gaminti vyną. Lietuviškas vaisių vynas gaminamas pagal senąsias technologijas – fermentacijos būdu, tuo tarpu daugelis atvežtinių vaisių vynų gaminami skiedžiant obuolių sultis spiritu bei vandeniu. Taip gaunamas tik vyno pakaitalas, o ne natūralus vaisių vynas.
Lietuviškam vynui, kurį vis dažniau atranda ir patys lietuviai, kitąmet bus dar sudėtingiau konkuruoti su įvežtine produkcija ir kitomis gėrimų rūšimis, nes Vyriausybė siūlo nuo 2015 m. vėl didinti akcizo tarifą vynams, šį kartą – 3 proc., atitinkamai brangs ir vynas parduotuvėse. Pastarąjį kartą akcizas vynams buvo didintas šių metų balandį.
Sodininkai – daugiausia smulkūs
Lietuvos verslinių sodų asociacijos „Vaisiai ir uogos“ direktoriaus Dariaus Kviklio duomenimis, Lietuvoje sodininkyste užsiima daugiau kaip 700 ūkinių vienetų, kurie savo sodus yra deklaravę. Dauguma jų – smulkūs sodininkai, kurie užaugina per mažą kiekį produkcijos, kad galėtų savarankiškai tiekti jį prekybai, todėl obuolių supirkimas perdirbimui jiems yra paranki galimybė realizuoti derlių. Į šį skaičių nepatenka dešimtys tūkstančių sodininkų bendrijų narių bei kaimo gyventojų, kurie taip pat, kai pasitaiko geri metai, obuolių priaugina ne tik savo poreikiams, bet ir atveža į supirkimo punktus.
Soduose rudenį nuimant derlių prireikia tūkstančių papildomų darbo rankų, nes obuoliai saugojimui skinami ne automatizuotai. A.Paškevičius skaičiuoja, kad jų soduose šį rudenį darbo gavo apie 200 darbininkų, kai kurie jų dirbo ne kiekvieną dieną ar ne visą sezoną.
„Mūsų rajone didelė bedarbystė, tie, kurie darbo nebijo, jau žino, kad rudenį pas mus galima užsidirbti. Daugiausia tai brandaus ar vyresnio amžiaus tiek vyrai, tiek moterys. Dirbti stengiasi ir tie, kuriems dėl priklausomybių ne visada pavyksta į darbą ateiti kiekvieną dieną, bet džiaugiamės, kad jie iš 21 darbo dienos per mėnesį dirba bent 14 dienų, tai vis geriau, nei gyventi vien iš pašalpų nedirbant“, – sako „Aukštikalnių sodų“ direktorius.
„Aukštikalnių sodai“ – vieni iš didesnių verslinių sodų Lietuvoje, šiuo metu auginantys 200 ha obelų sodų. Asociacijos duomenimis, iš viso deklaruoti sodai Lietuvoje užima beveik 4,5 tūkst. ha plotą.
