Sociologai perspėja, jog Lietuvoje ir vėl atsirado proga į politinę areną įžengti naujai jėgai, mat sako stebintys keistą reiškinį: prabėgus vos metams po Seimo rinkimų, kiek mažiau nei ne pusė gyventojų nebežino už ką balsuoti. Tai rodo paskutinės gyventojų apklausos.
Pasak apklausų bendrovės „Vilmorus“ direktoriaus Vlado Gaidžio, šiuo metu net 40 proc. apklaustųjų nežino už ką balsuoti arba į rinkimus neitų išvis. Sociologas sako, kad paprastai toks reiškinys stebimas tik prieš rinkimus, ne po jų. Jo žodžiais, dar nėra buvę, kad po rinkimų toks skaičius žmonių nebesiidentifikuotų su jokia partija.
„Tai simptomas, kai atsiranda erdvė kokiai kitai jėgai, susidaro tam terpė. Kažkada buvo Naujoji sąjunga, Darbo partija, Arūno Valinsko „prisikėlėliai“. Jei dabar kažkas atsirastų, kokia charizmatinė asmenybė, manau, labai neblogus šansus turėtų, - svarstė sociologas, - Pavyzdžiui, kad ir Artūras Zuokas su kokia nauja jėga ateitų. Ir, kaip parodė paskutinis V. Uspaskicho atvejis, iš giliausio reitingo galima iškilti ir sugrįžti“.
Jis nesiėmė svarstyti, ar kokios nors sėkmės galėtų tikėtis Gedimino Vagnoriaus ir Laimonto Diniaus – neparlamentinės partijos ir parlamentinės frakcijos be partijos – jungimasis. Pasak V. Gaidžio, G. Vagnorius kol kas apskritai nėra reitinguojamas, mat nėra parlamentinės partijos lyderis.
„Tačiau mes taip pat klausiame žmonių, kas geriausiai atstovauja jų interesams. Ir G. Vagnoriaus pavardės tame sąraše kol kas nėra“, - aiškino sociologas.
„Vilmorus“ direktoriaus teigimu, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) „gerbėjų“ per metus sumažėjo nuo 28 iki 20 proc. „Prie tokios ekonominės situacijos tai nėra daug“, - konstatuoja jis.
Paskutinės gyventojų apklausos rodo, jog socdemų ir „darbiečių“ populiarumas išaugo dukart, „tvarkiečių“ reitingas išliko stabilus, tuo tarpu nei viena liberalų partija, jei rinkimai vyktų šiandien, į Seimą nepatektų, o koalicijos lyderis Andrius Kubilius - irgi reitingų dugne.
