Kaip išgryninti socialinės paramos sistemą, pažaboti piktnaudžiavimą ir ilgamečius pašalpų gavėjus priversti dirbti? Ne vienus metus brendusį daugialypį visuomenės sopulį ketinama patikėti įveikti savivaldai.
Nuo kitų metų kai kurių miestų ir rajonų pašalpų gavėjai gali patekti po didinamuoju stiklu. Jei bus pritarta socialinės paramos sistemos pertvarkai, eksperimentuoti sutikusioms kelioms savivaldybėms ketinama suteikti galias nuspręsti, kam paramą padidinti, kam sumažinti, o kas privalės už skirtą pašalpą atidirbti. Piktnaudžiautojus turėtų padėti išaiškinti mokesčių inspektoriai, Valstybinė darbo inspekcija ir kitos institucijos.
Savivaldybės ryžtasi naujovėms
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) duomenimis, šiemet socialinėms išmokoms ir kompensacijoms jau atseikėta 820,7 mln. litų, pernai tam skirta 692 mln. Lt.
SADM yra parengusi Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams sistemos pertvarkos projektą, pagal kurį siūloma didinti socialinės paramos veiksmingumą ir sugriežtinti pašalpų skyrimo tvarką.
Jei projektui pritartų Vyriausybė ir Seimas, skiriant socialines pašalpas daugiau galių būtų suteikta savivaldybėms ir bendruomenėms. Piniginės socialinės paramos teikimas savivaldybėms būtų priskirtas kaip savarankiška funkcija. Kol kas socialinės paramos sistemos pertvarkos bandomasis modelis būtų vykdomas tik keliose savivaldybėse.
„Esama sistema labai ydinga, todėl ryžtamės naujovėms. Jas reikėjo įdiegti jau seniai, nes per tiek metų susiformavo sluoksnis žmonių, kurie priprato prie pašalpų ir prarado paskatą dirbti“, – sakė eksperimente dalyvauti sutikusio Radviliškio rajono vadovas Antanas Čepononis.
Anot mero, dabar didžiuliai valstybės biudžeto pinigai pagal formalius reikalavimus skirstomi neįsigilinus, ar pašalpos pasiekia tuos, kuriems jų labiausiai reikia, ar jų nepasiima tie, kuriems parama nepriklausytų.
„Suteikus teisę paramą skirti vietos valdžiai ir įtraukus seniūnaitijas, bus galima aptarti kone kiekvieną pašalpos skyrimą. Tuomet bus matyti realesnis pašalpų poreikis“, – įsitikinęs A.Čepononis. Išbandyti naujoves imtųsi ir Panevėžio rajono savivaldybė. „Skiriant pašalpas norėtųsi daugiau socialinio teisingumo. Gal savivaldai kartu su bendruomenėmis pavyktų tai padaryti“, – vylėsi Panevėžio rajono savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėja Aldona Paškevičienė.
Nusižengėliams pašalpų nemokės
SADM informuoja, kad piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams sistemos pertvarkos projekte numatyta nemažai pakeitimų.
Siūloma įteisinti masto ekonomijos principą. Vadinasi, skiriant socialinę paramą bus atsižvelgiama į šeimos narių skaičių. Vienam gyvenančiam asmeniui socialinė pašalpa būtų kiek didesnė nei dabar, o kiekvienam kitam šeimos nariui ji būtų diferencijuojama. Atitinkamai siūloma koreguoti ir kompensacijas už komunalines paslaugas.
Kaip išgryninti socialinės paramos sistemą, pažaboti piktnaudžiavimą ir ilgamečius pašalpų gavėjus priversti dirbti? Ne vienus metus brendusį daugialypį visuomenės sopulį ketinama patikėti įveikti savivaldai.
Nuo kitų metų kai kurių miestų ir rajonų pašalpų gavėjai gali patekti po didinamuoju stiklu. Jei bus pritarta socialinės paramos sistemos pertvarkai, eksperimentuoti sutikusioms kelioms savivaldybėms ketinama suteikti galias nuspręsti, kam paramą padidinti, kam sumažinti, o kas privalės už skirtą pašalpą atidirbti. Piktnaudžiautojus turėtų padėti išaiškinti mokesčių inspektoriai, Valstybinė darbo inspekcija ir kitos institucijos.
Savivaldybės ryžtasi naujovėms
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) duomenimis, šiemet socialinėms išmokoms ir kompensacijoms jau atseikėta 820,7 mln. litų, pernai tam skirta 692 mln. Lt.
SADM yra parengusi Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams sistemos pertvarkos projektą, pagal kurį siūloma didinti socialinės paramos veiksmingumą ir sugriežtinti pašalpų skyrimo tvarką.
Jei projektui pritartų Vyriausybė ir Seimas, skiriant socialines pašalpas daugiau galių būtų suteikta savivaldybėms ir bendruomenėms. Piniginės socialinės paramos teikimas savivaldybėms būtų priskirtas kaip savarankiška funkcija. Kol kas socialinės paramos sistemos pertvarkos bandomasis modelis būtų vykdomas tik keliose savivaldybėse.
„Esama sistema labai ydinga, todėl ryžtamės naujovėms. Jas reikėjo įdiegti jau seniai, nes per tiek metų susiformavo sluoksnis žmonių, kurie priprato prie pašalpų ir prarado paskatą dirbti“, – sakė eksperimente dalyvauti sutikusio Radviliškio rajono vadovas Antanas Čepononis.
Anot mero, dabar didžiuliai valstybės biudžeto pinigai pagal formalius reikalavimus skirstomi neįsigilinus, ar pašalpos pasiekia tuos, kuriems jų labiausiai reikia, ar jų nepasiima tie, kuriems parama nepriklausytų.
„Suteikus teisę paramą skirti vietos valdžiai ir įtraukus seniūnaitijas, bus galima aptarti kone kiekvieną pašalpos skyrimą. Tuomet bus matyti realesnis pašalpų poreikis“, – įsitikinęs A.Čepononis. Išbandyti naujoves imtųsi ir Panevėžio rajono savivaldybė. „Skiriant pašalpas norėtųsi daugiau socialinio teisingumo. Gal savivaldai kartu su bendruomenėmis pavyktų tai padaryti“, – vylėsi Panevėžio rajono savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėja Aldona Paškevičienė.
Ugdys pilietiškumą
Algis Vrubliauskas, Lietuvos savivaldybių asociacijos viceprezidentas
Socialinės paramos sistemos ydos – valstybinio lygio problema. Savivaldybėms teks didelė atsakomybė. Kaip mums pavyks ir ar pasiteisins siūloma tvarka, sunku numatyti. Tačiau ją privalome keisti. Savivaldybių darbuotojai turi ne tik formaliai skirstyti paramą, bet gilintis, kam jos reikia. Taip bus ugdomas ir pilietiškumas.
