Pasak žiniasklaidos, dar rugpjūtį CŽV slapta dislokavo nedidelę operatyvininkų grupę Venesueloje. Agentai keletą mėnesių stebėjo N. Maduro judėjimą Karakase, veikdami itin sudėtingomis sąlygomis, nes JAV ambasada šalyje buvo uždaryta, o tai neleido žvalgybininkams prisidengti diplomatine veikla.
Pranešama, kad CŽV turėjo informatorių Venesuelos valdžios struktūrose, o operaciją papildomai užtikrino pažangūs, sunkiai aptinkami dronai. JAV žvalgyba nustatė, jog N. Maduro naudojosi šešiais–aštuoniais skirtingais būstais, tarp kurių judėdavo nereguliariai. Tiksli jo buvimo vieta dažnai paaiškėdavo tik vėlai vakare, tą pačią dieną.
Ruošiantis galimam sulaikymui, Kentukyje buvo pastatyta tiksli vienos iš N. Maduro rezidencijų kopija. Joje treniravosi JAV kariuomenės elitinis specialiųjų operacijų padalinys „Delta Force“. Tuo pat metu 160-asis specialiosios paskirties aviacijos pulkas, vadinamas „Night Stalkers“, vykdė intensyvias pratybas netoli Venesuelos krantų.
Dar prieš karinę fazę Baltųjų rūmų atstovai mėgino pasiekti politinį susitarimą. Lapkritį per telefoninį pokalbį JAV prezidentas Donaldas Trumpas ragino N. Maduro atsistatydinti ir palikti šalį. Gruodžio 23 dieną Venesuelos vadovui buvo pasiūlyta išvykti į Turkiją, tačiau šis pasiūlymas buvo atmestas, kaip teigiama, nesupratus jo rimtumo.
Gruodžio 25 dieną D. Trumpas suteikė galutinį leidimą operacijai, palikdamas kariuomenei teisę pasirinkti tikslų jos laiką. Operacija buvo planuota per Naujųjų metų laikotarpį, tačiau kelioms dienoms atidėta dėl nepalankių oro sąlygų ir siekio sumažinti civilių aukų riziką. Operacijos planai nebuvo atskleisti net JAV Kongresui, o kai kurie Demokratų partijos nariai vėliau teigė buvę suklaidinti dėl realių Vašingtono ketinimų.
Derybininko neprireikė – Maduro nespėjo pasislėpti
Aktyvioji operacijos fazė prasidėjo penktadienį popiet JAV rytinės pakrantės laiku. Galutinį leidimą veiksmams D. Trumpas davė vėlai vakare, stebėdamas eigą iš specialiai įrengtos patalpos savo Mar-a-Lago rezidencijoje Floridoje.
Operacijoje dalyvavo apie 150 JAV karinių orlaivių, pakilusių iš maždaug 20 skirtingų bazių. Pirmiausia buvo įvykdyta kibernetinė ataka, atjungusi elektros tiekimą dalyje Karakaso. Tamsa leido lėktuvams, dronams ir sraigtasparniams nepastebimai priartėti prie miesto. Sraigtasparniai skrido itin žemai virš jūros paviršiaus.
Vėliau buvo smogta radijo ryšio stotims ir Venesuelos priešlėktuvinės gynybos sistemoms. Apie antrą valandą nakties vietos laiku sraigtasparniai pasiekė N. Maduro rezidenciją. Jie pateko į ugnį, į kurią atsakė atsakomaisiais veiksmais. Vienas sraigtasparnis buvo apgadintas, tačiau galėjo tęsti skrydį.
Patekus į pastatą, užgrobimo grupė greitai perėmė kontrolę. Pasak D. Trumpo, N. Maduro beveik spėjo pasiekti sustiprintą saugų kambarį, tačiau jam nepavyko užverti sunkių durų. Su operacijos grupe buvęs FTB derybininkas galiausiai taip ir nepanaudojo savo įgūdžių.
4 val. 29 min. ryto N. Maduro ir jo žmona jau buvo JAV desantiniame laive „Iwo Jima“ Karibų jūroje. Iš ten jie buvo perkelti į JAV karinę bazę Gvantaname, o vėliau FTB lėktuvu nugabenti į Niujorką, kur buvo uždaryti Bruklino sulaikymo centre.
JAV pareigūnai teigia, kad operacijos metu nė vienas amerikietis nežuvo, nors penki kariai buvo sužeisti. Tuo tarpu aukšto rango Venesuelos pareigūnas nurodė, kad per veiksmus žuvo mažiausiai 40 žmonių, tarp jų – kariškiai ir civiliai gyventojai.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
