Dujotiekis, kurį dvišaliu pagrindu susitarė tiesti Baltijos jūros dugnu Rusija ir Vokietija, gali turėti katastrofiškų padarinių aplinkai, jeigu nebus garantuotas nepriklausomas poveikio įvertinimas ir nebus ištirtos sausumos dujotiekio alternatyvos, teigiama Baltijos šalių bei Lenkijos nevyriausybinių organizacijų peticijose, rašo lrt.lt.
Jas, surinkusias keliasdešimt tūkstančių piliečių parašų, svarstė Europos Parlamento (EP) Peticijų komitetas. Dar šiais metais EP ketina patvirtinti ir viso EP rezoliuciją, praneša Lietuvos radijas.
Beveik 30 tūkst. ES piliečių nuomonę išsakiusi Radvilė Morkūnaitė Peticijų komitete teigė, jog dujotiekio iš Rusijos į Vokietiją trasa sutampa su labiausiai užteršta zona Baltijos jūroje, o projekte nėra net užuominų, kokios bus pasekmės išjudinus nuodingą dumblą ir nuosėdas, likusias Antrojo pasaulinio karo cheminio ginklo palaidojimo vietose, kaip pasklidę teršalai atsilieps labai jautriai Baltijos jūros ekosistemai, žuvininkystei ir žmonių sveikatai.
Tuo tarpu EP Peticijų komiteto svarstymuose dalyvavusi Lietuvos europarlamentarė Laima Andrikienė projekte pasigedo saugumo garantijų ir atvirumo visuomenei.
"Projektas turi daugybę trūkumų, tačiau aš norėčiau akcentuoti šiuos: pirma, Rusija nėra ratifikavusi Espoo konvencijos - Konvencijos dėl poveikio aplinkai vertinimo tarpvalstybiniame kontekste, ir Rusija tik žada laikytis šios konvencijos nuostatų", - Europos Parlamento kolegoms kalbėjo L.Andrikienė, pažymėjusi, kad didžiausia "Nordstream" dalininkė Rusija nevykdo ir pasirašytų tarptautinių įsipareigojimų.
Lietuvos atstovė EP taip pat priminė, kad nėra nepriklausomų ekspertų atlikto šio projekto poveikio aplinkai įvertinimo, kas, anot jos, prieštarauja tarptautinėms ir ES normoms, teisynui, vertybėms bei solidarumo principui.
L.Andrikienės teigimu, netiesa, kuomet yra tvirtinama, kad dėl dujotiekio statybos vyksta intensyvus dialogas su Baltijos jūros regiono valstybių piliečiais
"Tokio dialogo kaip tik pasigendame. Juk nuo 2005 metų, kai buvo duotas startas šiam projektui, "Nordstream" kompanija tesurengė vieną spaudos konferenciją Lietuvoje. Tai galioja kalbant ir apie Latviją. Neskaitant kitų dalykų būtent dialogo su visuomene, skaidrumo, informacijos stoka yra klausimai, kurie daro šį projektą įtartinu ir galiausiai nepriimtinu",- sakė L.Andrikienė.
Lietuvos europarlamentarei taip pat kilo klausimas, kas saugos išilgai Baltijos jūros eisiantį dujotiekį ir kas padengs nuostolius, jei "Nordstream" įvyks nelaimingas atsitikimas.
"Bandau įsivaizduoti: 1220 km ilgio dujotiekis jūros dugne, išilgai kertantis visą Baltijos jūrą, saugomas kokio nors Gazpromo ar Rusijos karinio laivyno nuo galimų provokacijų, diversijų, teroristų išpuolių - ar tai yra aplinkui Baltijos jūrą gyvenančių ES valstybių narių piliečių interesas?! Kas padengs nuostolius įvykus katastrofai - Rusija, Gazpromas, kuris "NordStream" valdo 51 proc. akcijų, ar mes patys?", - sakė L.Andrikienė.
Anot lrt.lt, minėta peticija ragina EK ir EP užtikrinti, jog bus atlikta tikrai nepriklausoma pasekmių įvertinimo studija. Laima Andrikienė Lietuvos radijui taip pat sakė esanti apstulbinta Lietuvos valdžios neveiklumo: iki šiol nėra oficialiai pareikštos Lietuvos Vyriausybės pozicijos, tyli ir aplinkosaugininko reputaciją turintis Lietuvos Prezidentas.
Nors EK projektą laiko prioritetiniu, šiuo metu Lenkija labiausiai priešinasi projektui – ne tik dėl ekologinių, bet ir politinių argumentų: lenkai baiminasi, jog nutiesus dujotiekį Baltijos jūra, Rusijai atsiranda galimybė nutraukti dujų tiekimą Lenkijai ir Baltijos šalims, tačiau nepažeidžiant tiekimo Vakarų Europai.
Kompanijos "Nord Stream" planuojamas 1,2 tūkst. kilometrų ilgio dujotiekis Baltijos jūros dugnu sujungtų Vyborgą netoli Sankt Peterburgo su Vokietijos miestu Greifsvaldu. Pirmoji dujotiekio šaka, kurios pralaidumas bus 27,5 mlrd. kubinių metrų per metus, turėtų pradėti veikti 2010 metais, o abi šakos projektinį dujotiekio pajėgumą (55 mlrd. kubinių metų per metus) turėtų pasiekti 2013 metais.
