Visas pasaulis su nerimu ir baime stebi JAV daugkartinio erdvėlaivio "Discovery" skrydį. Nerimaujama dėl kosmonautų gyvybių ir bijoma, kad kada nors ant galvos gali užkristi nepilotuojamas erdvėlaivis.
Gedimas kartojasi
Šiuo metu erdvėlaivis "Discovery" prisišvartavęs prie Tarptautinės kosmoso stoties (TKS), kurioje dirba Rusijos kosmonautas Sergejus Krikaliovas ir JAV astronautas Džonas Filipsas. Į stotį perėjo ir visa septynių astronautų įgula. Per tą keletą dienų, kol erdvėlaivis ir stotis skries kartu, astronautai turi ne tik pernešti į stotį erdvėlaiviu atgabentus krovinius ir sukrauti į "Discovery" panaudotus įtaisus bei amerikietiškus skafandrus, bet ir atidžiai apžiūrėti erdvėlaivį, kad po to būtų galima nuspręsti, ar nepavojinga juo grįžti į Žemę. O problemos prasidėjo, kai paleidžiant iš Žemės erdvėlaivį, nuo jo korpuso atplyšo keli gabalai. Jie galėjo pataikyti į erdvėlaivio sparną ir jį pažeisti. Šis incidentas primena pustrečių metų įvykius. Tada, per "Columbios" startą 2003 metų sausio 16 dieną, nuo išorinio bako atplyšęs izoliacinės medžiagos gabalas pramušė skylę erdvėlaivio sparne. Po 16 dienų "Columbiai" grįžtant į Žemę, įkaitę atmosferos dujų srautai įsiskverbė pro skylę ir suardė erdvėlaivį. Jis išsibarstė mažais gabalėliais per tūkstančius kilometrų Teksaso valstijoje. Sudegė ir 7 juo skridę amerikiečių astronautai.
Viena iš šimto
Po katastrofos bakui patobulinti ir naujoms saugumo priemonėms įdiegti, NASA skyrė daugiau kaip 1 mlrd. JAV dolerių. Šis "Discovery" skrydis pirma pilotuojama NASA misija po "Columbios" katastrofos. Misija nelabai vykusi. NASA vėl pareiškė daugiau nevykdysianti skrydžių, kol nebus išspręsta izoliacijos problema. Pasaulio žiniasklaida jau atkreipia dėmesį į pasenusią JAV erdvėlaivių įrangą. "Erdvėlaivio "Discovery" įgula, turint omenyje "Columbia" ir "Čelendžerio" likimą, turi priežasčių nerimauti, - rašo britų dienraštis "Guardian". - Amerikos aeronautikos ir kosmoso tyrimo agentūra NASA atliko 113 kosminių laivų skrydžių. Du iš jų baigėsi katastrofomis. NASA apskaičiavo, kad tikimybė, jog "Discovery" skrydis baigsis nelaime, yra viena iš 100. Tai daug didesnė galimybė, nei žūti skrendant lėktuvu (1 iš 2 mln.). Kol kas kosminių skrydžių rizika išlieka labai didelė, tad ateinančias dienas "Discovery" skraidys ant maldos sparnų".
Nuo 1971 metų Rusijos aparatų skrydžiai yra sėkmingi, o per tą laiką žuvo 14 amerikiečių astronautų.
Metalinių meteoritų lietus
Nors NASA vadovas Maiklas Grifinas sako, jog "Discovery" yra geros būklės ir sugebės sugrįžti į Žemę, bet specialistai skaičiuoja ir kitus variantus. Ką reikėtų daryti, jei rizika grįžti būtų per didelė? Rusijos kosmonautikos ekspertai iš karto pareiškė, jog, esant būtinybei, negalės pargabenti į Žemę JAV įgulos. Nusileisdamas "Sojuz" kapsule, kiekvienas kosmonautas turi būti tvirtai prisegtas specialiai jam pagamintoje sėdynėje. Tokių specialių krėslų "Discovery" astronautams nėra. Be to, amerikiečių erdvėlaivio įgula nėra fiziškai pasirengusi nusileidimams rusų kapsule. Rusijos ekspertų duomenimis, jei misija užsitęstų, "Discovery" įgulai kosminėje stotyje maisto ir vandens užtektų daugiausiai vienam mėnesiui. Kitas nepilotuojamas skrydis į TKS numatytas rugsėjo 8-ąją. Tada Rusijos krovininis laivas "Progress" atgabentų į stotį maisto produktų, geriamo vandens ir degalų. Kita ilgalaikė įgula "Sojuz" laivu į TKS turėtų startuoti spalio 1-ąją.
Ir dar viena problema. Ką reikėtų daryti su pavojingu "Discovery". Palikus jį orbitoje, jis vis tiek po kažkiek laiko nukristų į Žemę. Ir neaišku, kuriame rajone. Gal į okeaną, o gal ant Čikagos ar Vilniaus. Krisdamas jis suskiltų į gabalus ir į Žemę atsitrenktų kelios tonos metalinių meteoritų. Visi kosminiai aparatai yra gaminami iš aliuminio, kuris išsilydo prie daugiau kaip 200 laipsnių. Įeinant laivui į Žemės atmosferą laivų korpusai įkaista iki 1 200 laipsnių. Todėl aliuminis apvelkamas karščiui atspariomis keramikinėmis plytelėmis. Jų yra keli tūkstančiai. Štai tos plytelės amerikiečių laivuose ir sukelia problemas.
