Mažieji Lietuvos vežėjai kaltina vieną iš didžiausių šalyje veikiančių krovinių vežimo įmonių „Transekspedicija“ vengiant su jais atsiskaityti už suteiktas paslaugas. „Transekspedicijos“ vadovybė kaltinimus neigia ir vieną jai oponuojantį vežėją jau padavė į teismą dėl neva tikrovės neatitinkančių žinių skleidimo. Tuo tarpu „Respublikos„ turimi duomenys rodo, kad galimai siekdama išvengti skolų „Transekspedicija“ netgi buvo reorganizuota.
Reorganizacijos potekstė
Verslininkai įstatymais numatytą galimybę reorganizuoti įmones vertina įvairiai. Vieniems tai yra galimybė išlikti sunkmečio sąlygomis, kiti savo kailiu patyrė, kaip po reorganizacijos partneriai išsisuka nuo prievolės mokėti skolas.
2009–aisiais buvo reorganizuota ir UAB „Transekspedicija". Daliai bendrovės partnerių toks vienos didžiausių Lietuvoje 1990 metais įkurtos ir maždaug 86 mln. litų apyvartą turinčios krovinių vežimo įmonės pertvarkymas buvo netikėtas. Oficialiai nuo pagrindinės veiklos buvo atskirtas nekilnojamojo turto verslas ir jam plėtoti įkurta nauja bendrovė „Transekspedicija Invest“.
Krovinių pervežimo verslu ir toliau užsiima „Transekspedicija„, tačiau iš esmės tai nauja bendrovė senu pavadinimu, nes įmonė buvo perregistruota, pakeistas jos kodas. Vienas su „Transekspedicija“ bendravęs mažos krovinių pervežimo įmonės „Gepala" savininkas Genius Mikalčius turi savo nuomonę, kodėl taip buvo padaryta.
Truputėlį daugiau nei prieš šešerius metus UAB „Transekspedicija„ nusamdė „Gepalą“, kad ši iš Baltarusijos į Lietuvą atgabentų krovinį. Sutarties suma siekė 1990,56 lito, “Gepala„ užsakymą įvykdė laiku ir gerai. 2004 m. spalio 21 d. įmonė įteikė „Transekspedicijai“ sąskaitą faktūrą, pagal kurią ši turėjo sumokėti už suteiktas paslaugas. Tačiau „Gepala" mokėjimo nesulaukė iki šiol.
„Du tūkstančiai litų nėra didelė suma. Todėl per tuos metus nesiėmiau kraštutinių priemonių, kad „Transekspedicija„ atsiskaitytų. Tik paskambindavau jos direktoriui Vidmantui Pelėdai, mandagiai primindavau apie skolą, tas pažadėdavo pasidomėti, tačiau reikalai taip ir nepajudėjo iš vietos“, – „Respublikai“ pasakojo G.Mikalčius.
Paskui it perkūnas iš giedro dangaus trenkė žinia apie „Transekspedicijos„ reorganizavimą. Tuomet „Gepala“ ėmė intensyviau reikalauti grąžinti skolą. Tačiau 2010 m. spalio 1 d. iš bendrovės “Transekspedicija„ gavo raštą, kad ši įmonė nepripažįsta skolos, nes esą 2004–aisiais nebuvo iš „Gepalos“ priimta sąskaita faktūra, jos neva niekas neužregistravo „Transekspedicijos“ pridėtinės vertės mokesčių sąskaitų registre.
„Akivaizdu, kad pati “Transekspedicija„ aplaidžiai tvarkė įmonės buhalterinę apskaitą ir todėl neįtraukė sąskaitos faktūros į įmonės apskaitą. Tačiau kuo mes čia dėti? Jeigu sąskaita faktūra ir neįtraukta į apskaitą, paslauga juk buvo atlikta, todėl “Transekspedicija“, jei ją valdo sąžiningi asmenys, privalo atsiskaityti", – dienraščiui dėstė „Gepalos“ vadovas.
Tiesa, šiuo metu jau nebūtų net kam pateikti pretenzijos, nes ankstesnė “Transekspedicija„ ir jos senasis kodas jau neegzistuoja, o naujoji – turinti kitą kodą – tarytum ir nebeprisiima įsipareigojimų, kurie nebuvo įtraukti į ankstesnės įmonės apskaitą. “Išeitų, kad persitvarkiusi “Transekspedicija“ paprasčiausiai “nupūtė„ nuo mūsų pinigus“, – sakė G.Mikalčius.
Konfliktą spręs teisėsauga
Anot G.Mikalčiaus, net ir po to, kai “Transekspedicija„ atvirai pradėjo vengti grąžinti skolą, jis nebuvo linkęs ginčą spręsti per teisines institucijas ar pasinaudodamas viešumu. “Tačiau “Transekspedicijos“ vadovas V.Pelėda pareiškė norą tapti Lietuvos vežėjų asociacijos prezidiumo nariu. Manau, kad tas pareigas turi eiti nepriekaištingos reputacijos, sąžiningi verslininkai, kurių vežimo įmonės neturi skolų. Todėl matydamas V.Pelėdą, einantį į valdžią, nebegalėjau tylėti„, – pasakojo “Gepalos“ savininkas.
G.Mikalčius pratrūko per praėjusių metų antroje pusėje vykusį “Linavos„ Vilniaus regioninį susirinkimą, kuriame buvo keliami kandidatai į asociacijos vadovus. Tada bendrovės “Gepala“ vadovas atsistojo ir tiesiai šviesiai V.Pelėdos paklausė: “Įmonės reorganizacija – ar tai reiškia pabėgimą nuo dalies skolų?„ Vėliau dar pridūrė: “Tai tas, kuris dirba ant savo įmonės, traukia skolas, išsimoka, tai jis dar yra sąžiningesnis, negu tas, kuris nusiplauna nuo savo skolų, numeta kitus, atiduoda kitiems. Vienas iš tokių sėdi čia“.
V.Pelėda po G.Mikalčiaus klausimų į “Linavos„ prezidiumą nebuvo išrinktas. Tačiau užsitraukė “Transekspedicijos“ nemalonę. Ši įmonė kreipėsi į Vilniaus miesto 1–ąjį apylinkės teismą, kad būtų paneigti esą tikrovės neatitinkantys “Gepalos„ vadovo paskelbti duomenys. “Genius Mikalčius susirinkime paskleidė tikrovės neatitinkančią bei UAB “Transekspedicija“ dalykinę reputaciją žeminančią informaciją, būtent, kad įvykdžiusi reorganizaciją UAB “Transekspedicija„ bandė pabėgti nuo skolų ir nuo jų “nusiplovė“, jas “numetė„, “atidavė kitiems“.
Be to, ieškovas prašo atsakovo atlyginti ir esą 50 tūkst. litų siekiančią neturtinę žalą už neva pažemintą “Transekspedicijos" dalykinę reputaciją.
Atsakydama “Gepala„ parašė pareiškimus Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai ir Vilniaus apygardos prokuratūrai, kad būtų išsiaiškintos aplinkybės, dėl kurių “Transekspedicija“ neįtraukė “Gepalos„ išrašytos sąskaitos faktūros į savo apskaitą. “<...> prašome atlikti ikiteisminį tyrimą, kuris neabejotinai nustatytų tikrąsias faktines aplinkybes dėl galimai padarytos žalos valstybės biudžetui, išvengiant mokestinių prievolių“, – rašoma pareiškimuose.
Bet ir po to kalbėdamas su “Respublikos„ žurnalistu “Transekspedicijos“ direktorius V.Pelėda neigė, kad jo bendrovė kam nors yra skolinga. “Tai visi kiti mums skolingi„, – sakė pašnekovas. Jis žadėjo, kad “detalesnį situacijos paaiškinimą“ dienraščiui pateiks jo advokatai, tačiau iki vakar vakaro komentarų taip ir nebuvo sulaukta.
Skolinga ne vien “Gepalai"
Gali būti, kad “Transekspedicijos„ skola “Gepalai“ tėra tik ledkalnio viršūnė. “Mums jau skolinga dešimt metų. Kadaise tai buvo didelė suma, dabar palyginti maža – 3 tūkst. litų. Bet kad kas nors ją atiduos, tikėtis beviltiška, nes tai yra Vilniaus ir Lietuvos “žulikai„, – neslėpė Lazdijuose įsikūrusios mažos vežėjų bendrovės “Komlita“ direktorius Vidas Klimavičius.
“Respublikos„ paklaustas, kas skolingas “Komlitai“ ir neatiduoda skolų, verslininkas atsakė štai ką: “Kadaise “Transekspedicija„ turėjo Kauno filialą. Mes atlikome jų užsakymą, tačiau atsiskaityta nebuvo. Skolą pripažino ir teismas, tačiau atgauti pinigų nebuvo iš ko – filialas paprasčiausiai dingo“.
Pasak V.Klimavičiaus, paskutinė viltis buvo likusi antstoliai. Tačiau ir šie “Komlitos„ vadovui atsakė nieko negalį padaryti: “Tokių kaip tu, norinčiųjų iš “Transekspedicijos“ Kauno filialo atgauti skolą, gal yra 58, tačiau nieko negalime padėti – filialas jokio turto nepaliko".
