Fabijoniškių šeimos klinikos gydytoja akušerė ginekologė Inga Soročkina pasakoja dirbdama pastebėjusi, jog konsultuojamoms pacientėms dažnai trūksta naujos ir patikimos, moksliniais tyrimais pagrįstos informacijos apie skiepus ir jų teigiamą poveikį moters sveikatai.
Skiepai nuo ŽPV
Anot gydytojos, šiuo metu yra sukurtos trys vakcinos nuo žmogaus papilomos viruso (ŽPV). Dvivalentė „Cervarix” vakcina apsaugo nuo didelės onkogeninės rizikos ŽPV dviejų tipų infekcijos, kuri sukelia net 70 proc. visų gimdos kaklelio vėžio atvejų ir makšties bei išorinių lytinių organų ikivėžinių pakitimų. Keturvalentė „Gardasil” arba „Silgard” vakcinos apsaugo dar nuo papildomų dviejų ŽPV infekcijos tipų, kuri 90 proc. pasireiškia išorinių ir lyties organų karpomis. Devynvalentė „Gardasil 9” vakcina apsaugo nuo devynių ŽPV infekcijos tipų. Ši nauja vakcina moterims padeda išvengti net 90 proc. gimdos kaklelio vėžio ir ikivėžinių pakitimų, taip pat ir makšties ir išorinių lytinių organų ikivėžinių ir vėžinių ligų, rašoma pranešime spaudai.
„Nuo 2016 metų vakcina nuo ŽPV yra įtraukta ir į Lietuvos nacionalinį skiepų kalendorių. Ja yra skiepijamos 11 metų mergaitės dviem vakcinos dozėmis. Antra dozė turi būti suleista, praėjus šešiems mėnesiams nuo pirmosios. Mūsų valstybė šiuo metu paaugles nemokamai skiepija „Cervarix” skiepais, kurie užkerta kelią apie 70 proc. gimdos kaklelio vėžio atvejų. Taigi mergaičių šeimoms lieka galimybė savo lėšomis skiepytis nauja „Gardasil 9” vakcina, kurios apsauga yra platesnė.
Jeigu moteris ar mergaitė buvo paskiepyta dvivalentėmis arba keturvalentėmis vakcinomis, ji gali pasiskiepyti ir devynvalente vakcina, siekiant apsisaugoti nuo papildomų penkių ŽPV infekcijos tipų. Po vakcinacijos susidaro ilgalaikis imunitetas. Moksliniais tyrimais nurodomas apie dešimt metų trunkantis skiepų efektyvumas nuo ŽPV infekcijos. Ta kryptimi tyrimai vykdomi ir iki šiol, kadangi vakcinos nuo ŽPV yra santykinai neseniai sukurtos”, – sako I. Soročkina.
Kada galima skiepytis vakcina nuo ŽPV?
Gydytojos akušerės ginekologės teigimu, idealiausia yra skiepyti mergaites nuo 9 iki 13 metų, nes tada yra stipriausias imuninis atsakas į vakciną ir moters kraujyje pasiekiami dideli antikūnų kiekiai, todėl užtenka ir dviejų skiepų dozių. Tokiame amžiuje užtikriname apsaugą nuo šios infekcijos iki pirmųjų lytinių santykių. Tačiau rekomenduojama skiepyti bet kuriame moters gyvenimo amžiuje. Su amžiumi natūralus imuninis atsakas silpnėja, dėl to ŽPV infekcija organizme gali išlikti ilgą laiką ir skatinti vėžinių procesų atsiradimą. Vakcinos pagalba sukuriamas stipresnis imuninis atsakas –ilgalaikis imunitetas nuo šios infekcijos. Mergaitės nuo 14 metų ir moterys yra skiepijamos jau trimis dozėmis.
Rekomenduojama taip pat skiepyti ir jau pradėjusias lytinį gyvenimą moteris, kurios jau gali būti užsikrėtusios ŽPV infekcija. Vakcinacija užkerta kelią užsikrėsti nauja ŽPV infekcija, be to, yra apsaugoma nuo pakartotino to paties tipo ŽPV tipo viruso užsikrėtimo. Su laiku moters gleivinių vietinis imunitetas gali kovoti ir nugalėti ŽPV infekciją, ją pašalinti. Tačiau dėl visaverčio natūralaus imuniteto nesusidarymo, mažų mažų antikūnų kiekių moteriai išliks galimybė užsikrėsti pakartotinai tuo pačiu virusu. O vakcinacija sukelia stiprų imuninį atsaką, ir jos metu susidaro dideli antikūnų kiekiai, todėl moteris bus apsaugota nuo pakartotino užsikrėtimo. Taip pat rekomenduojama skiepytis ir toms moterims, kurioms buvo nustatyti ikivėžiniai gimdos kaklelio pokyčiai arba buvo taikytas chirurginis gydymas. Nauji ikivėžiniai susirgimai tuomet nustatomi rečiau tarp pasiskiepijusių po gydymo moterų, palyginus su tomis, kurios nesiskiepijo po pirminio gydymo.
Iki kokio amžiaus rekomenduojama skiepyti moteris? Nėra apibrėžta tiksli amžiaus riba. JAV maisto ir vaistų tarnyba nuo 2018 m. patvirtino „Gardasil 9“ skiepų veiksmingumą moterims iki 45 m. amžiaus, nors ankščiau rekomendavo skiepyti iki 26 metų. Klinikiniais tyrimais nurodoma skiepų nuo ŽPV nauda ir 45-55 metų moterims. Tiesa, vyresnio amžiaus moterims po vakcinacijos pasigamina mažiau antikūnų, negu jauno amžiaus, tačiau visada antikūnų būna žymiai daugiau nei po natūralaus ŽPV infekcijos pasišalinimo. Todėl verta skiepytis ir vyresniame amžiuje. Gydytoja akušerė ginekologė I. Soročkina teigia, kad kiekvienos moters atveju reikia individualiai spręsti iki kokio amžiaus jai naudinga skiepytis.
Kalbėdama apie gimdos kaklelio vėžio profilaktiką, gydytoja akcentuoja, kad skiepijimas nepakeičia gimdos kaklelio vėžio profilaktinės programos, kadangi skiepai neapsaugo nuo visų žinomų ŽPV tipų. Todėl 25–60 metų moterys turi atlikti gimdos kaklelio citologinį tyrimą kas tris metus. Nuo 2021 metų numatoma vykdyti naują gimdos kaklelio vėžio prevencinę programą. Nuo 35-erių metų bus tiriamas užsikrėtimas ŽPV jau pirmajame patikros etape, tai dabar nėra daroma. Ši naujovė padės greičiau atrinkti moteris, kurios turi didesnę riziką sirgti šia liga.
Nuo ŽPV siūloma skiepyti ir vyrus
„Dar vienas aspektas – skiepais nuo ŽPV galima skiepyti ir vyrus. Jų skiepijimas padeda ne tik mažinti moterų sergamumą gimdos kaklelio vėžiu, kadangi skiepijant abiejų lyčių atstovus, užkertamas kelias plisti ŽPV infekcijai. Bet ir siekiama apsaugoti vyrus nuo aukštos rizikos ŽPV sukeliamų ligų: varpos, išangės, burnaryklės ikivėžinių ir vėžinių susirgimų.
Pavyzdžiui, Ispanijoje ir JAV jau yra skiepijami berniukai. Aišku, idealu, jeigu jie yra vakcinuojami iki lytinių santykių pradžios. JAV maisto ir vaistų tarnyba rekomenduoja vyrams skiepytis nuo 9-45 metų amžiaus. Taigi ir moterys, ir vyrai gali būti skiepijami nuo ŽPV ilgą gyvenimo laiko tarpą, kol numatoma skiepų nauda”, – naujų aspektų apie vyrų skiepijimą nuo ŽPV atskleidžia I. Soročkina.
Skiepai planuojant nėštumą
Kita skiepų grupė yra skirta moterims, planuojančioms nėštumą. Pasak gydytojos, idealu, jeigu moteris planuodama nėštumą, atsakingai pasiskiepija reikalingais skiepais. Prieš pastodama, moteris turi įsitikinti, ar turi susiformavusį imunitetą raudonukei ir vėjaraupiams. Tam yra atliekamas kraujo tyrimas, nustatantis imunoglobulino G klasės antikūnus.
Neturinčios ar turinčios mažai imuniteto moterys prieš planuodamos pastoti turėtų pasiskiepyti, nes vėjaraupių ir raudonukės infekcijos nėštumo metu yra labai pavojingos: jos gali pažeisti vaisiaus raidą, sukelti vystymosi ydas. Pavyzdžiui, įgimtam vaiko vėjaraupių sindromui būdingos nepakankamai išsivysčiusios galūnės, galvos smegenų pažeidimai, odos defektai, katarakta. O įgimto vaisiaus raudonukės sindromas gali pasireikšti vaisiaus širdies, galvos smegenų pažeidimais ir kt.
Vakcinos nuo vėjaraupių ir raudonukės yra susilpnintos gyvos, todėl jomis galima skiepyti tik iki nėštumo. Prieš skiepijimą privaloma įsitikinti, kad moteris ne nėščia. Taip pat jai reikia rekomenduoti nepastoti keturias savaites nuo paskutinės vakcinos dozės. Nuo raudonukės yra skiepijama kombinuota tymų, epideminio parotito, raudonukės vakcina. Nuo vėjaraupių yra skiepijama dviem dozėmis vakcinos, ir antroji dozė yra suleidžiama praėjus 4–8 savaitėm po pirmosios.
Net jei moterys yra skiepytos nuo šių ligų vaikystėje, patartina išsitirti antikūnų kiekį kraujyje, kad būtų nustatyta, ar pakankamas yra imunitetas. Jeigu nėščioji buvo paskiepyta šiomis dviem gyvomis vakcinomis arba pastojo nepraėjus keturioms savaitėms nuo paskutinės skiepo dozės, ji ir vaisius turi būti stebimi, bet nerekomenduojama nutraukti nėštumo. Anot gydytojos, tai yra teorinė galimybė, kad susilpninta gyvoji vakcina gali sukelti ligą ir pažeisti vaisių.
Nėščiųjų skiepijimas
Šiuo metu visoms nėščioms moterims rekomenduojama skiepytis sezonine inaktyvinta vakcina nuo gripo bet kuriuo nėštumo trečdaliu, priklausomai nuo gripo sezono periodo. Taip pat 27–36 kiekvieno nėštumo savaitę reikia skiepytis kompleksine vakcina nuo stabligės, difterijos ir kokliušo, net jei moteris anksčiau sirgo kokliušu ar buvo nuo jo pasiskiepijusi. Vakcinos yra inaktyvintos, negyvos, jos saugios, kadangi jose nėra gyvų ligų sukėlėjų ir kenksmingų vaisiui ir nėščiajai komponentų. Paskiepijus motiną, užtikrinamas imunitetas jos naujagimiui.
Gripas yra dažniausia nėščiųjų virusinė infekcija. Nėštumo metu gripu jos serga sunkiau, yra didesnė komplikacijų (tokių kaip plaučių uždegimas, kvėpavimo funkcijos nepakankamumas) rizika. Ligos metu išskiriami citokinai (medžiagos, kurios išsiskiria uždegimo ir infekcijos metu) ir karščiavimas gali neigiamai paveikti vaisiaus raidą, paskatinti persileidimą bei padidinti priešlaikinio gimdymo riziką. Skiepijant nuo gripo, siekiama apsaugoti nėščiąją, mažinti jai komplikacijų išsivystymo riziką bei apsaugomas iki šešių mėnesių amžiaus jos kūdikis. O šiuolaikinės gripo vakcinos yra skirtos skiepyti vyresnius nei šešių mėnesių kūdikius. Todėl nėščiųjų skiepijimas yra labai svarbus apsaugoti nuo gripo jų kūdikius. Paskiepytos motinos antikūnai per placentą patenka į vaisiaus kraujotaką ir apsaugo gimusį kūdikį iki šešių mėnesių amžiaus nuo šios ligos. Apie tai moterys dažnai nežino.
Pasak I. Soročkinos, nėščiosios neserga kokliušu dažniau ar sunkiau. Tačiau dėl nesubrendusio ląstelinio imuniteto, kokliušas yra pavojingas neskiepytiems naujagimiams. Skiepijant šia vakcina, siekiama užtikrinti naujagimių apsaugą pirmaisiais gyvenimo mėnesiais, kol pačių naujagimių skiepyti negalima. Antrajame nėštumo trimestre jau atsiranda per placentą į vaisiaus kraują gaunamų moters imoglobulinų G klasės antikūnių. Jų koncentracija ypač didėja per paskutinius dvejus nėštumo mėnesius. Ir gimusį naujagimį šie antikūniai apsaugo nuo kokliušo, kol bus pradėta vakcinacija.
Visos inaktyvintos vakcinos ir imunoglobulinų preparatai gali būti skiriami nėščiosioms bet kuriuo nėštumo metu, jeigu yra medicininių indikacijų. Nes nėra įrodymų, kad jos turėtų neigiamą poveikį motinai arba vaisiui, o infekcijos sukelta rizika yra žymiai didesnė. Skiepais nuo hepatito A, hebatito B, pneumokoko, meningokoko, erkinio encefalito ir kitomis vakcinomis, esant specialiųjų indikacijų ar gydytojo infektologo rekomendacijoms, gali skiepytis nėščiosios. Aišku, idealu šiais skiepais būtų skiepytis iki nėštumo, bet esant reikalui, tai leidžiama ir antrą bei trečią nėštumo trimestrą.
Ar galima skiepyti nuo Covid-19?
„Apžvelgdama mūsų epidemiologinę situaciją, turėčiau pakomentuoti planuojančių pastoti ir nėščiųjų skiepijimą nuo Covid-19 infekcijos. Dėl etinių principų nei nėščiosios, nei žindančios nėra įtraukiamos į šių vakcinų tyrimus. Tačiau šiuo metu yra stebimos moterys, kurios pastojo Covid-19 vakcinų klinikinio tyrimo metu. Susijusių su vakcina pašalinių reiškinių, vaisiaus raidos anomalijų nestebėta. Lietuvos akušerių ginekologų draugija rekomenduoja kiekvieną atvejį vertinti individualiai.
Nėščiajai yra pateikiama informacija apie vakcinos naudą konkrečiu atveju, atsižvelgiant į jos nėštumo laiką, į jos gretutines ligas (tokias kaip cukrinis diabetas, pirminė arterinė hipertenzija, ryškus nutukimas). Nes sergant šiomis ligomis, Covid-19 infekcija yra sergama sunkiau. Taip pat turi būti atsižvelgiama į nėščiosios epidemiologinę aplinką, tai yra kokią tikimybę nėščioji turi susirgti šeimoje, darbe. Pažymėčiau, kad ir pats nėštumas apsunkina sirgimą Covid-19 infekcija. Turėtume paaiškinti nėščiajai ir galimą šalutinį vakcinos poveikį. Gavusi visą informaciją, nėščioji turėtų pati apsispręsti, ar nori skiepytis šia vakcina ar ne”, – komentuoja I. Soročkina.
Gydytoja pateikia ir pasaulines rekomendacijas. JAV akušeriai ginekologai labai remia nėščiųjų ir žindančiųjų vakcinaciją. O Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) skiepų nerekomenduoja nėščioms dėl įrodymų trūkumo. Pasiskiepijus PSO nerekomenduoja pastoti du mėnesius. Didžiosios Britanijos akušeriai-ginekologai rekomenduoja paskiepyti tik tas nėščiąsias, kurios serga sunkiomis ligomis.
