Žingsnis po žingsnio buvęs Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato (VPK) viršininkas Stanislovas Poliakas ima įrodyti savo teisybę.
Vakar įvykusiame pirmajame civilinės bylos nagrinėjimo posėdyje dėl galimo į pensiją pasitraukusio pareigūno piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi privatizuojant liudytojų apsaugai skirtą kotedžą buvo akivaizdu, jog restitucijos reikalaujanti Generalinė prokuratūra nesugeba tvirtai pagrįsti savo ieškinio.
Generalinės prokuratūros Civilinių bylų skyriaus prokurorė Violeta Šulčytė į daugelį S.Poliako gynėjo bei Lietuvos policijos logistikos centro atstovo konkrečių klausimų atsiliepė ilga tyla ir vis kartojo tuos pačius teiginius.
Valstybės interesus ginanti moteris turėjo pripažinti, jog reikalinga skandalingojo kotedžo pagerinimo ekspertizė ir kad visi su privatizuotu pastatu susiję finansiniai klausimai nėra kitos bylos „reikalas“.
Atsakovo gynėjo tikinimai, kad kotedžo remontui po privatizavimo Poliakų šeima paklojo maždaug 200 tūkstančių litų, skeptiškai buvo vertinami tik parengiamuosiuose civilinės bylos posėdžiuose. Vakar tą patvirtino paties S.Poliako prašymu liudyti atėję statybinių medžiagų pardavėjai, buvęs kotedžo savininkas, turto vertintojas ir kaimynas.
Prokurorė teismo neįtikino ir dėl buvusio generalinio komisaro Vytauto Grigaravičiaus apklausos nenaudingumo. Panevėžio apygardos teismo civilinių bylų teisėja pritarė atsakovų prašymui ir nusprendė išklausyti V.Grigaravičiaus parodymus. „Galbūt kaltinimai ir subliūkš, bet kas atitaisys sugadintą sveikatą“, – po posėdžio atsiduso S.Poliakas.
Turi grąžinti
Vakar įvyko pirmasis civilinės bylos nagrinėjimo posėdis, kurioje ieškovu pripažintas Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras, atsakovais – Lietuvos policijos logistikos centras, buvęs Panevėžio apskrities VPK viršininkas S.Poliakas ir Rimutė Poliakienė. Prokurorė V.Šulčytė civiliniame ieškinyje iškeltų reikalavimų nepakeitė: prašė, kad būtų pripažintas negaliojančiu 2004 m. gegužės 20 d. ir birželio 9 d. sudarytų žemės sklypo su pastatais pirkimo-pardavimo sutarčių notarinis registras bei taikoma restitucija – išspręstas kotedžo grąžinimo natūra klausimas.„Slaptu Vyriausybės nutarimu 2003 m. gruodį kotedžas buvo patikėjimo teise perduotas Policijos logistikos centrui. Todėl 2004 m. vasarį V.Grigaravičius negalėjo priimti sprendimo dėl tarnybinio statuso patalpoms suteikimo, drauge jį panaikinti ir kotedžą perduoti privačiai nuosavybei. Patalpos tiesiog staiga dėl kažkokių nepaaiškintų priežasčių tapo policijai nereikalingos. Greita įvykių eiga rodo, kad atsakovas iš anksto turėjo tikslą ir nebuvo sąžiningas – turėjo pasidomėti, kokį turtą ir kokiu būdu įgyja. Todėl kotedžas turi būti grąžintas valstybei. O Lietuvos policijos logistikos centras S.Poliakui grąžins tąkart sumokėtus 158 tūkstančius litų“, – dėstė generalinės prokuratūros atstovė.
Liktų nuomininkais
Į teisėjos klausimą, kaip Policijos logistikos centras S.Poliakui grąžintų daugiau nei pusantro šimto tūkstančių litų, jei pinigų šiandien tiesiog neturi, V.Šulčytė patikino: „Ne tos bylos reikalas, kur ir kaip kokios lėšos keliauja“.
Vis dėlto prokurorė negalėjo užtikrinti, ar patikėjimo teise kotedžą perėmęs Lietuvos policijos logistikos centras kartu įgijo ir visas nuosavybės teises bei turtu galėjo disponuoti be generalinio komisaro žinios. Ji negalėjo atsakyti ir kokia forma turėjo būti pakeistas patalpų statusas į tarnybinį.
V.Šulčytė tylėjo paklausta, kam kotedžas atitektų teismui patenkinus Generalinės prokuratūros ieškinį. Lietuvos policijos logistikos centro atstovas užtikrino, kad panaikinus kotedžo pirkimo-pardavimo sutartį, liktų galioti su S.Poliaku sudaryta patalpų nuomos sutartis, kuri teisme ir neginčijama. Esą nuomos sutartis nebuvo terminuota ir nutrūko tik sudarius pirkimo-pardavimo sutartį.
„Nesutinkam su ieškiniu, jis nėra pagrįstas teisiškai. Prokurorė kalba prielaidomis – manome, galbūt... Būdamas Policijos departamento vadovu, V.Grigaravičius šitą situaciją sukūrė. Kyla klausimas – kodėl šiandien kiti Policijos departamento vadovai mano, kad V.Grigaravičiaus veiksmai buvo ydingi? Nėra pateikta jokių motyvų, tik patikinta, kad palaikomas Generalinės prokuratūros ieškinys“, – kalbėjo Lietuvos policijos logistikos centro atstovas.
Norėjo atsikratyti
Poliakams pavyko išsikovoti, kad būtų atkreiptas dėmesys į finansinius dalykus ir teismas išgirstų, kiek pinigų buvo skirta kotedžo remonto darbams bei medžiagoms. Posėdžio metu buvo apklaustas 2004-aisiais pastatą įvertinęs Saulius Šimkus. Vyriškis patikino, jog kotedžas šiandien yra daug geresnės būklės ir jo vertė nuo 158 tūkstančių šoktelėjusi iki 400 tūkstančių litų.
Apie pastato pokyčius patvirtino ir Poliakų kaimynas Algimantas Mažeika, dviejų statybines medžiagas pardavinėjančių bendrovių atstovai Stanislovas Latvėnas ir Nedas Venckus bei buvęs kotedžo šeimininkas Algimantas Tarailis.
„Sudarydamas mainų sutartį, norėjau to namo monstro atsikratyt. Kotedžą statėm maždaug 1990-aisiais pagal sovietinį mentalitetą: tiesiog norėjom kuo didesnio net neįvertinę šildymo kainos. Todėl namas ilgainiui tapo našta. Supratom, kad jo kapitaliniam remontui būtume išleidę daugiau, nei naujam namui pastatyti. Ir šiandien pastatą su smalsumu apžiūrinėju, juk viskas savom rankom statyta. Akivaizdu, kad naujieji šeimininkai daug ką keitė ir daugybę pinigų tam išleido“, – kalbėjo A.Tarailis.
Justė BRIEDYTĖ
