Taikomos priemonės skiriasi
Europos Sąjungos valstybės narės galės iki 2019 m. gruodžio 31 d. sumažinti lengvųjų, iki 50 mikronų sienelės storio, maišelių sunaudojimo kiekį iki 90 vienetų žmogui per metus, iki 2025 m. gruodžio 31 d. – 40 vienetų žmogui per metus, arba vykdyti kitas priemones, kurios užtikrins, kad iki 2018 metų gruodžio 31 d. nebeliks nemokamų lengvųjų plastikinių maišelių, arba galės taikyti abi šias priemones.
Jau dabar ES valstybėse norima pirkėjus atpratinti nuo plastikinių maišelių, o priemonės tam pasitelkiamos pačios įvairiausios. Aplinkos ministerijos Atliekų departamento Atliekų prevencijos ir tvarkymo strategijos skyriaus vedėja Jurgita Gaižiūnienė sako, kad viskas priklauso nuo šalies pasirinkimo, o pavyzdžių tikrai yra.
„Vienose valstybėse lengvieji plastikiniai maišeliai yra apmokestinti, kitose labiau pasitelkiamos švietimo ir informavimo priemonės, vartotojui suteikiama galimybė pasirinkti, kokį maišelį įsigyti. Prekybos vietose siūloma ir tekstilinių, ir popierinių, ir plastikinių maišelių“, – pasakoja J. Gaižiūnienė.
Tikisi pakeisti vartojimo įpročius
Aplinkos ministerijos duomenimis, Lietuvoje plastikinių maišelių vartojimo situacija, palyginti su kitomis ES šalimis, situacija nėra pati blogiausia, todėl tikimąsi, kad rekomendacijos dėl sunaudojamų maišelių kiekio sumažinimo bus įgyvendinamos. Kokių priemonių turėtų sulaukti Lietuvos vartotojai? Aplinkos ministerija nurodo poreikį pirkėjams pasiūlyti sunkiai suyrančius maišelius pakeisti daugkartinio naudojimo arba greitai suyrančiais gamtoje.
„Tačiau pirmiausia tikimės prisibelsti į kiekvieno žmogaus sąmonę – imdamas polietileninį maišelį sukuri problemą. Kol kas mus dar valdo įpročiai imti tai, kas duodama. Mūsų tikslas – sumažinti vienkartinių maišelių naudojimą bent per pusę. Kita vertus, net iš estetinės pusės žvelgiant medžiaginis maišelis gražiau. Be to, jis neša tam tikrą žinią apie žmogų – tai atsakingas, protingas ir šiuolaikiškas žmogus“, – pastebi Aplinkos ministras Kęstutis Trečiokas.
Aplinkos ministerijos iniciatyva sukurti ir vaizdo bei garso klipai, kuriuos pirkėjai gali išvysti prekybos centruose. „Šiais klipais siekiame atkreipti visuomenės dėmesį į lengvųjų plastikinių pirkinių maišelių daromą poveikį ir skatinti vartotojus rinktis alternatyvius maišelius arba sumažinti lengvųjų plastikinių pirkinių maišelių naudojimą“, – sako Atliekų prevencijos ir tvarkymo strategijos skyriaus vedėja J. Gaižiūnienė.
Savanoriai dalins nemokamai
Ekologiškos ir tvarios aplinkos įdėją puoselėjančios VšĮ „Rūpi“ komanda sako, kad daugiau iniciatyvos norėdami paveikti pirkėjų elgesį turėtų parodyti prekybos centrai. „Manome, kad prekybos tinklai galėtų sudaryti galimybes šalia vienkartinių plastikinių maišelių ritinių pasiūlyti įsigyti medžiaginius maišelius. Medžiaginiai turėtų atsirasti prie kasų. Kitas veiksnys, kuris priverstų imti mažiau plastikinių maišelių, galėtų būti taršos mokesčio įvedimas, kuris būtų ženkliai svarus“, – sako VšĮ „Rūpi“ vadovas Aurimas Stabingis.
Viešosios įstaigos komandos nariai savo lėšomis yra pagaminę maišelių iš poliesterio audinio, kuriuose galima laikyti daržoves ir vaisius. Pasak savanorių, tokių maišelių jie neišrado, audinio susiuvimas labai paprastas, todėl norintys apsipirkti ekologiškai ir atsisakius vienkartinių, daugkartinius maišelius iš poliesterio audinio gali pasiūti patys.
„Išbandėme ir turime įprotį juos naudoti. Juk sandarių maišelių vaisiams ir daržovėms net nelabai reikia, nes jie parduotuvėse nebūna šlapi. Be to, šiuos maišelius galima skalbti. Kasininkai lengvai pamatys, koks produktas jų viduje ir galės suvesti prekės kodą“, – pasakoja A. Stabingis. Savanorių komanda planuoja artimiausiu metu tokius poliesterio audinio maišelius nemokamai dalinti prie maisto prekių parduotuvių. Tokia akcija bus siekiama šviesti vartotojus ir skatinti rinktis ekologišką sprendimą.
Straipsnis parengtas bendradarbiaujant su Aplinkos ministerija
