„Šiandien, kai kaimynystėje vyksta karas, o grėsmės nebeatrodo tolimos, labai svarbu, kad jaunas žmogus nuo mažens jaustųsi atsakingas už save ir savo šalį. Lazerinis šaudymas pamokose – ne karinis rengimas, o pirmoji pažintis su ginklu saugioje aplinkoje: moksleiviai mokosi saugumo taisyklių, susikaupimo, savitvardos ir pagarbos ginklui. Tai pamatas, ant kurio vėliau gali augti ir pilietinis sąmoningumas“, – „Ugnies linijos“ svarbą pabrėžia projekto vadovė Vitalija Smirnovaitė.
Naujiems projekto dalyviams – praktiniai mokymai
„Ugnies linijos“ komanda rugsėjį apsilankė visuose 7 projekto miestuose – Vilniuje, Kaune, Šiauliuose, Panevėžyje ir šiemet prie projekto prisijungusiuose miestuose – Klaipėdoje, Alytuje ir Telšiuose. Projekte dalyvaus ir Kretingos Simono Daukanto progimnazija, kurią prižiūrės Klaipėdoje dirbantis olimpietis, buvęs dviratininkas Gediminas Bagdonas. Susitikimuose dalyvavę naujai prie projekto prisijungę fizinio ugdymo mokytojai ne tik susipažino su projektu, bet ir patys išbandė šaudymą lazeriniu pistoletu.
„Pamokose trūksta sporto šakų įvairovės, ne visada galime moksleiviams daug ką pasiūlyti, o čia vis tiek naujovė – pašaudyti su pistoletais ir paįvairinti pamokas. Projekte, manau, gali dalyvauti skirtingo amžiaus moksleiviai, nes tai nėra sudėtinga. Pats šiandien išbandžiau – pistoletas nėra sunkus, jį gali pakelti ir pirmokas“, – sako Alytaus Volungės progimnazijos mokytojas ir lengvosios atletikos treneris Vaidas Gumauskas.
Susitikimuose mokymus fizinio ugdymo mokytojams vedė profesionalūs šiuolaikinės penkiakovės treneriai.
Plečiasi šiuolaikinės penkiakovės žemėlapis
Pastaraisiais metais vis labiau plečiasi ir pačios šiuolaikinės penkiakovės geografija Lietuvoje – tokiuose miestuose kaip Panevėžys ar Alytus treneriais dirbti pradėjo buvę penkiakovininkai. Prieš daugiau nei trejus metus vieno geriausių visų laikų šalies penkiakovininkų, Lietuvos šiuolaikinės penkiakovės federacijos prezidento Justino Kinderio, įkalbėta Alytuje trenere dirbti Karolina Matulevičienė į treniruotes nebegali priimti visų norinčiųjų.
„Pati dirbu ir mokyklose, tai ryškiai matau fizinio aktyvumo trūkumą – vaikai tingi ar nenori daryti. Tai labai džiaugiuosi, kad su „Ugnies linijos“ projektu daugiau moksleivių ir mokytojų sužinos apie penkiakovę ir ji dar labiau populiarės. Gaila, kad dar nedaug Alytaus mokyklų prisijungė prie projekto, bet tikiuosi, kad daugiau jų papildys projektą ateityje“, – teigia K. Matulevičienė.
„Ugnies linijoje“ dalyvaujančias mokymo įstaigas Lietuvos šiuolaikinės penkiakovės federacija aprūpina lazeriniais pistoletais. Kai kurios mokyklos, pavyzdžiui, Klaipėdos miesto, nuosavomis ar savivaldybės lėšomis įsigijo reikalingą įrangą.
Tikslas – tapti nacionaliniu projektu
Šiemet „Ugnies linijoje“ dalyvaus 52 mokymo įstaigos, pernai jų buvo 23, o 2024 m. projektas prasidėjo vos su 5 mokyklomis Vilniuje. Šiais metais prie projekto prisijungė ir 3 kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų ugdymo centrai, į projektą įtraukiami ir moksleiviai su negalia ar specialiaisiais poreikiais.
„Labai norėtume, kad šis projektas taptų nacionaliniu projektu ir vyktų visoje Lietuvoje. Artimiausias planas – pasiekti rajonų mokyklas, nes ten yra dar mažiau galimybių moksleiviams susipažinti su daugiau sporto šakų. Žinoma, projekto augimo galimybes apriboja federacijos finansiniai ištekliai ir inventoriaus trūkumas, bet labai gelbėja savivaldybių ir kitų partnerių pagalba“, – ateities planais dalijasi V. Smirnovaitė.
Nuo šiol projekte „Ugnies linija“ – dar didesnis dėmesys moksleivių testavimams. Naujoje platformoje bus pateikiami dviejų testavimų rezultatai, o surinkti duomenys padės kokybiškiau stebėti mokinių pažangą, lyginti rodiklius. Per projektą numatomos ir papildomos partnerių edukacinės veiklos mokykloms ir mokytojams. Kaip ir pernai pavasarį projektą papuoš tarpmiestinės ir finalinės varžybos.
Sekite naujausius Eurolygos įvykius. Visas naujienas apie Eurolygą ir Žalgirio rungtynes rasite čia.
