V. Navickas socialiniame tinkle parašė norintis paneigti tikrovės neatitinkantį A. Anušausko pasamprotavimą, jog JAV atsargos generolas leitenantas B. Hodgesas galėjo neturėti informacijos apie lietuviškos divizijos kūrimą, mat atsargos karininkui tai turėjo būti žinoma iš kitų šaltinių, be to, apie tai B. Hodgesą buvo informavęs ir pats V. Navickas susirašinėjimo metu.
„Lieka apgailestauti kad, praėjus daugiau kaip metams nuo pilno masto invazijos į Ukrainą, lietuviška divizija vis dar tik idėjos lygmenyje. Raginčiau kuo skubiau pereiti nuo idėjų prie veiksmų. Laiko toliau delsti neturime“, – socialiniame tinkle parašė V. Navickas.
Reaguodamas į tai A. Anušauskas V. Navickui ironiškai atsakė turintis atsiprašyti, kad neskaitė privataus patarėjo susirašinėjimo su atsargos generolu leitenantu.
„Turiu atsiprašyti, kad neskaičiau jūsų privataus susirašinėjimo su generolu ir nežinojau, kad jūs jam minėjote apie planus kurti diviziją. Visada galite atsiversti divizijos kūrimo planus, kurie yra perduoti Vyriausybės kanceliarijai (gaila, kad ne jums asmeniškai). Sprendimas yra VGT rankose ir politikai laukia jūsų pozityvaus patarimo“, – atsakė ministras.
Buvęs JAV pajėgų Europoje vadas B. Hodgesas praėjusią savaitę Seime dalyvavo Vilniaus saugumo forume apie vieningą atgrasymą ir pažėrė kritikos Lietuvai, kad be tinkamos gynybos biudžeto santykio su bendruoju vidaus produktu, daugiau nelabai kas daroma. B. Hodgesas teigė, kad Lietuva Lietuva labai daug laiko ir energijos išeikvoja skųsdamasi dėl Vokietijos nenoro dislokuoti šalyje visą brigadą, vietoje to, kad pati imtųsi atsakingų žingsnių gynybos ir atgrasymo stiprinimui.
Pavyzdžiui, parengtame rezerve esantys kariai nėra treniruojami, trijų Baltijos šalių ginkluotė yra skirtinga, bendradarbiavimas su Lenkija nepakankamas, ginkluotės pirkimai nederinami, visuomenės valia gintis nėra stiprinama, „Rail Baltica“ geležinkelis nepabaigtas, nors ši infrastruktūra yra būtina, jeigu sąjungininkai turėtų atgabenti didelius kiekius sunkiosios technikos.
Reaguodamas į tai krašto apsaugos ministras A. Anušauskas Lietuvos radijui teigė, kad buvęs JAV pajėgų Europoje vadas tikriausiai neturėjo pilnos informacijos apie Lietuvos veiksmus ir įsigijimus.
„Jam dar nebuvo žinoma idėja apie lietuviškos divizijos kūrimą, apie papildomus įsigijimus, nežinojo, be abejonės, ir apie per pastaruosius dvejus metus sudarytus mūsų bendrus sandorius su Latvija ir Estija dėl bendrų įsigijimų“, – Lietuvos radijui sakė A. Anušauskas.
Ministras taip pat akcentavo, kad treniruojami aktyvaus rezervo kariai, o parengtojo rezervo atstovai masiškai nė neturi būti iš naujo rengiami.
2022 m. aktyvųjį Lietuvos kariuomenės rezervą sudarė 26 tūkst. karių, o parengtąjį – 106 tūkst. Parengtąjį Lietuvos kariuomenės rezervą sudaro visi karinį parengtumą turintys ir aktyvią karinę tarnybą baigę Lietuvos piliečiai iki 60 metų.
Lietuvos krašto apsaugos ministerija siekia, kad 2025 m. aktyvųjį rezervą sudarytų 36 tūkst., o parengtasis rezervas priartėtų prie 120 tūkst.
„Jis, kaip kariškis, be abejonės, žino, kad ne visi milijonai, pavyzdžiui, JAV, kviečiami į kariuomenę, o tam tikra dalis, kuri turi dar šviežius įgūdžius, bet juos galima metai iš metų atnaujinti“, – Lietuvos radijui kalbėjo ministras.
