„Kaip išgaruoja visa bravūra apie laisvę numirti, kai mama ar tėtis patampa apatiški ir mažai skysčio geria. Kai taip norisi, kad kuo greičiau daktarytė pažiūrėtų. Ir pasakytų, kad gal čia nieko tokio. Arba ligoninė priimtų „pastiprinimui“. Kai suvoki, jog tai greičiausiai TAI, bet niekada neprisipažinsi, kad davei tėvams blogą patarimą ir dėl to jautiesi kalta(s). Ir kažką atsakydama(s) į klausimus pripažįsti, kažką nutyli, kažko bandai apsimesti, kad neišgirdai.
Tai mediko, kuris srebia viso šito „I did my own research“ („Pats padariau tyrimą“) vaisius, kasdienybė. Tiesmuka ir labai skaudi“, – rašo I. Šimonytė.
O jeigu po skiepo žmogus numiršta, kas jaus atsakomybę už jį. A Šimonyte atsakyk.
Dirbu slaugojs srityje. Matau daug paaštrėjusių ligų po pirmo, antro skiepo.Šiuo metu jau po trečio.Tai, praktinės žinios.Niekas to nepaneigs, nes, tai, matau kiekvieną dieną. Gal būt kažkiek skiepai nuo Covido apsaugo..gal būt. Nenoriu to neigti, bet turimos ankstesnės ligos "šoka" į į viršų.
Pilnos ligonines nuo skiepu +keli kovidais susirge . Visa inf. MELAGINGA.
