Su Rosemary jis pradėjo gyventi dar būdamas susituokęs su kita moterimi. Jam buvo 27 metai, jai – vos 15. Jie puikiai suprato vienas kitą – Fredą vaikystėje tvirkino jo paties motina, jis lytiškai santykiavo su seserimi, o Rose buvo išnaudojama tėvo ir brolio. Tiesa, Fredo brolis Dougas vėliau tvirtino, kad jų namuose nieko panašaus nebuvo.
Iš pirmos santuokos Fredas turėjo du vaikus, o Rose pagimdė dar septynis. Tris – nuo vyro, tris – nuo klientų ir vieną, tikėtina, – nuo savo pačios tėvo. F. Westas netgi skatino savo žmoną užsiimti prostitucija, vieną iš namo kambarių pavertė „pasimatymų kambariu“. Jam patiko pasiklausyti jos susitikimų su klientais intymias smulkmenas.
Galėjo įkliūti dar 1973-iaisiais, bet sutrukdė teisinės aplinkybės
Pirmą sykį į policiją dėl Westų šeimos pasiskundė auklė, kuri apkaltino juos išprievartavimu, tačiau sutuoktiniams tebuvo skirta 50 svarų bauda už netinkamą elgesį. Mat septyniolikmetės šeima nusprendė, jog jos dalyvavimas teisme būtų pernelyg didelis psichologinis šokas ir neigiamai paveiktų jos ateitį, todėl teismas atmetė prieš tai pateiktus kaltinimus. Tai sužinojusi paauglė bandė nusižudyti.
Vėliau F. Westas nužudė ne mažiau nei šešias merginas, įsidarbinusias jo vaikų auklėmis. Jis taip pat išprievartavo savo dukras Anna-Marie ir Heather. Pastarąją sutuoktiniai užmušė už tai, kad ši pasiskundė draugams dėl tėvų elgesio. Mergaitė buvo uždusinta, sukapota ir užkasta namų kieme.
Rimčiau policija „keistuolių šeima“ pradėjo domėtis tik 1992 metais, po to kai Fredas savo pačio dukters išprievartavimą nufilmavo kamera, o dukra pasiskundė draugams, kurie ir pranešė detektyvams. 1994-aisiais šeimos namų kieme pradėjus kasinėjimus, pareigūnai aptiko žmonių kaulus.
Teismas pripažino F. Westą kaltu dėl 12 žmonių nužudymo, o Rose West, kuri taip ir nepripažino savo kaltės, – dešimties. Jos vyras nusižudė kalėjimo kameroje. Moteris iki šiol kali moterų kalėjime – jai skirta laisvės atėmimo iki gyvenimo galo bausmė.
Laiškai iš praeities: motina buvo puiki manipuliatorė
Mae West leidiniui pasakojo, kad iš kalėjimo gaudavo jautrius motinos laiškus, kuriuose ši kvietė nieko neslėpti ir aptarti bet kokias temas. Rose West rašė, kad „įsivaizduoja, kaip vaikui yra reikalingas žmogus, su kuriuo galima kalbėtis atvirai“.
„Aš suprantu, kad tu turėjai jaustis siaubingai ir kartais itin vieniša. Aš myliu tave ir noriu daryti viską, kad padėčiau tau susitvarkyti su viskuo ir tu taptum kaip įmanoma labiau laiminga!“ – rašė ji savo dukrai, kurią taip pat vertė santykiauti su tėvu.
Moteris „Daily Mail“ prisipažino, kad iš pradžių patikėjo motinos nekaltumu ir buvo sujaudinta jos mielų žodžių. Tačiau tuo pat metu ji prisiminė, kad niekada negirdėjo nieko panašaus iš savo motinos, kol augo.
Mae West pasakojo, kad ir prieš tai, kai pasaulis sužinojo apie „Siaubų namą“, niekas nebūtų galėjęs pavadinti Rose gera motina. „Ji mušė mano brolius ir seses iki mėlynių ir žaizdų. Ji neužstojo manęs, kuomet tėvas pradėjo demonstruoti savo seksualinį interesą. Viduje aš visada žinojau, kad motina manęs nemyli, tačiau tai nepadėjo man išvengti jos manipuliacijų,“ – pasakojo Mae.
Moteris pasakojo, kad jos vaikystės namai dažniausiai buvo įprasti, normalūs. Šeima kartu žiūrėjo televizorių, šventė gimtadienius ar atostogavo. Jos teigimu, Rose kepė fantastiškus tortus.
Fredas Westas buvo užkietėjęs monarchistas ir labai gerbė Didžiosios Britanijos karalienę. Jis vadino ją „didžia moterimi“ ir reikalavo, kad visa šeima žiūrėtų jos pasirodymus per televizorių.
Mėgstamiausias serijinio žudiko animacinis filmas buvo „Bembis“. Fredas Westas tvirtino, kad jo širdis plyšta, kuomet matydavo kaip miršta elniuko motina. Mae ir Heather turėjo prižiūrėti kitus vaikus, kuomet jų motina dirbo su klientais – „senais baltaisiais vyrais“. Mergaitės taip pat buvo priverstos atsiliepinėti į vyrų, kurie išsamiai apibūdindavo, ko norėtų iš Rose, skambučius. Vaikams tai buvo itin šlykštu, o jų tėvas manė, kad tai yra smagus dalykas.
Bijojo prarasti vienintelius namus
Mergaitės suvokė, kad kitos šeimos nėra tokios, tačiau slėpė tai nuo aplinkinių, nes joms buvo gėda. Maža to, tai buvo vieninteliai namai, į kuriuos jie galėjo ateiti, todėl jie baiminosi sugriauti šį keistą pasaulį.
Motina dažnai daužė vaikus dėl menkų nusižengimų, naudodama pagalius ir diržus. Ji šaukė ant jų ir reikalavo neverkti. Tuomet jie išmoko susilaikyti ir verkti tik tuomet, kai likdavo vieni.
Jie dažnai ateidavo į mokyklą su mėlynėmis ar smaugimo žymėmis ant kaklo. „Kartais aš sėdėdavau pamokose ir svajodavau, kad mokytoja paklaustų manęs, iš kur tos žymės? Tačiau niekas nė sykio nepasidomėjo. Tiesa, net jeigu kas nors ir būtų paklausęs, aš tikrai nesakyčiau,“ – pasakojo Mae.
Žaidė su nužudytų aukų drabužiais
Ji taip pat pasakojo, kad lyginant su motina, Fredas Westas buvo dar visai geras, net linksmas. Jis kartais ramindavo Rose, kuomet ši talžė vaikus.
„Mes dar buvome mažomis mergaitėmis, kuomet tėvas pirmą sykį prabilo apie tai, kad sykį jis „įsilauš“ į mus. Jis mėgdavo dėstyti savo keistus įsitikinimus apie tėvo teisę į dukterų nekaltybę. Iš pradžių tai atrodė kaip pajuokavimas, tačiau kuo labiau artėjo paauglystė, tuo labiau mes supratome, kaip visa tai yra rimta,“ – prisiminė Mae West.
Mergaitėms tekdavo miegoti apsirengus ir saugoti viena kitą duše. Jos, kartu su broliu Owenu, net buvo sukūrusios sistemą, pagal kurią pasaugodavo vieni kitus ir neleisdavo pasilikti vienumoje su tėvu. Mae pripažįsta, kad iki šiol dairosi į dušo duris, kuomet prausiasi – namuose jos nebuvo rakinamos.
Mae West tikina, kad nieko nežinojo apie žudymus jų namuose. „Mes retai matėme svetimus, namuose jiems buvo įrengtas atskiras įėjimas. Kartą mes kartu su Heather suradome spintą, pilną moteriškų drabužių ir avalynės. Mes su tais daiktais žaidėme, nes mama neprieštaravo. Dabar aš suvokiu, kad tai buvo tėvų nužudytų jaunų moterų daiktai,“ – pasakoja leidiniui maniako žudiko dukra.
Dingus Heather tėvas uždraudė jos ieškoti
Kuomet Heather suėjo 16 metų, ji susirado namų tvarkytojos darbą ir pradėjo kurti pabėgimo planus. Vieną dieną ji dingo. Mae apgailestavo, kad jai nepavyko atsisveikinti su sese, tačiau buvo laiminga, kad jai pagaliau pavyko ištrūkti į laisvę. Tačiau vėliau jai kilo įtarimų dėl Heather, nes ji nesulaukė nei skambučio, nei laiško.
Nepaisant tėvo tvirtinimų, kad ji retkarčiais su juo susisiekia, Mae pradėjo sesers paieškas, net kreipėsi į vietos dingusių žmonių paieškos tarnybą. Nusiminusi, ji pareiškė tėvui, kad kreipsis į policiją. Jai buvo uždrausta tai daryti.
Sulaukusi 16-os Mae taip pat susirado darbą ir pabėgo iš namų, perspėjusi jaunesniąją dukrą Louisą, kad saugotųsi tėvo. Mergaitei buvo tik 13 metų, tačiau ji pareiškė, kad žino, apie ką eina kalba. Deja, jos apsaugoti nepavyko. 1992-aisiais Fredas buvo sulaikytas kaip tik dėl Louisos išprievartavimo ir seksualinio išnaudojimo.
Iš pradžių Mae negalėjo patikėti, kad motina padėjo tėvui prievartauti savo pačios dukrą. Tyrimo metu Westų porelė buvo suimta, o jų penki kartu gyvenę vaikai perduoti . Tačiau ir vėl, Louisas pabijojo liudyti prieš tėvą, kuris savo kaltę neigė. Fredą paleido, visi kaltinimai prieš jį subliuško, nepaisant to, kad teisme liudijo ir jau atskirai gyvenusi Anne-Marie.
1994 metais policija sugrįžo, kad apieškotų namus ir atliktų kasinėjimus sode. Netrukus Fredas prisipažino policijai nužudęs Heather ir parodė vietą, kur ją užkasė.
